2.

3.1K 157 3
                                    

2.

Scharlet pov.

(Po mėnesio)


-Taigi, Kanados oro uoste tave pasitiks mano žmogus, Noah. Tada jis nuveš tave į viešbutį ir detaliau papasakos planus. O dar... Sėkmės. Jei kils kokių problemų iškart rašyk man, atlėksiu kaip tik galėsiu greičiau. – nusišypsojo Louis kai stovėjome oro uoste ir laukemė lėktuvo į Kanadą.

-Gerai, gerai, - nusijuokiau. – O tu rūpinkis savimi, nes per tą laiką su tavim, supratau, kad traukti bėdas, - nusijuokiau ir trumpam jį apkabinau.

-Che che, kaip juokinga. Dabar eik, nes pavėluosi, - pavartė akis ir švelniai stumtelėjo.

Apsisukau ir jau norėjau eiti, bet Lou balsas sutrugdė.

-Ir taip, aš fantazavau apie tave nuogą! – sušuko ir aš garsiai nusijuokusi nusiunčiau jam oro bučinį.

Visai neseniai jis miegodamas labai jau garsiai dejavo, taigi pažadinau jį ir prieš jam atsibudant jis išdėjavo mano vardą. Visą likusią dieną juokiausi iš jo, o jis vis gynėsi, kad viskas buvo ne taip kaip galvoju. Bet atrodo, aš neklydau, jis sapnavo mane.


(*)

Nusileidus lėktuvui, iškarto išlėkiau iš jo pirmoji. Niekada nemėgau lėktuvų, nes viename skrydyje praradau sau labai artimą žmogų - brolį. Jis buvo vienintelis žmogus man likęs, bet dabar ir jo nebeturiu. Nekenčiu pasaulio.

Vos įėjusi į laukiamųjų salę, radau vaikiną apie kuri šnekėjo Louis. Puikiai supratau tai iš jo išvaizdos, nes jis buvo vienintelis su tatuiruotėmis, kaip ir Lou.

Priėjau prie jo.

-Sveika, Scharlet. – nė nešyptelėjęs pasisveikino. Atrodo jis netoks kaip Louis.

-Noah, - linktelėjau ir leidau jam paimti mano lagaminą.

Visą kelią iki mašinos ir iki viešbučio jis nepratarė nė žodžio. Mums važiuojant sumaigiau žinutę Louis.

„O jis nekalbus."

Netrukus gavau atsakymą.

„Tik tada kai nekalbama apie Styles"

Nusijuokiau ir gavau nepatenkinta žvilgsnį iš Noah.

-Kas nepatinka? – susiraukiau.

-Ne, nieko... – pavartė akis ir toliau važiavo. Mums pasiekus viešbutį, išlipau ir palaukusi kol jis paims mano lagaminą, nuėjome į vidų. O čia labai prabrangu, viskas blizga, švyti. Kaip supratau, jie jau užsakė man kambarį, nes iš karto nuėjome prie lifto. Pakilome į septintą aukštą ir nuėję prie mano apartamentų durų, jis jas atidarė.

-Apsitvarkyk ir po valandos aš ateisiu. Turėsim apie kai ką pašnekėti. – pirmą kartą gyvenime nusišypsojo ir paliko mane vieną. Vos jis išėjo, pasijungiau savo kompiuterį ir paskambinau Louis. 

-Nu? Kaip tau jis? – paklausė manęs, vos įsijungė kamera.

-Labas ir tau, - pavarčiau akis ir atsidariusi lagaminą, pradėjau dėtis rūbus į spintą. – Kažkoks normalus. Su tavim būtų fainiau... Nesuprantu, kodėl tu negalėjai vykti su manim ir čia padėti?

-Nes turiu apsaugoti Gemmą čia. Kai Styles nieko nebeturės, jis tikrai vyks čia ir bandys visiškai susidoroti su ja, o aš negaliu to leisti. – atsiduso.

-Gerai, keičiam temą.


(*)


Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)Where stories live. Discover now