Game On I

19

Luanna pov.
-Luanna, ar tau tikrai....
-Taip, man viskas gerai,-sunkiai atsidusau,-Tiesiog duokit valgyt.
-Negalim. Nebent kai bus vakarienė,-kaip koks tėtis paaiškino Liam.
-Kodėl? Turiu omeny, jog jūs prisipirkot belenkiek maisto ir man negalit duot?-pyktelėjau.
-Čia tik nesveikas maistas, o prie maždaug valandą tu kaip zombis varynėjai po namą prašydama vandes ir grasindama, kad apsivemsi?-nuo savo žodžių net nusipurtė Josh.
-Bet neapsivėmiau,-atsikirtau,-Tiesiog duokit arba pati pasiimsiu.
-Ne, tau nereikia nesveiko maisto,-tarė Jake ir užkėlė visus maišus ant aukščiausios spintos kur jų tikrai nepasieksiu.
-Tada per vakarienę valgysiu viską kas nesveika,-piktai pasakiau,-Viską.
-Tada vakarienę atnešim čia, o tu liksi kambary,-sukryžiavo rankas Liam. Mąsčiau ką daryt. Vakarienė bus po dwšimt minučių tai galiu pabandyt pabėgt. Nieko neprarasiu.
-O žiūrėkit, Zayn grįžo!-parodžiau į balkoną kur jis visdar kalbėjo telefonu. Visi pažiūrėjo ten, o kiek galėdama greičiau išlėkiau lauk. Buvau tik su kojnėm ir labai slydinėjau, bet buvo nesvarbu. Galima sakyt, kad man iščiuožus pro duris jau maniau jog esu laisva, bet į kažką atsitrenkiau. Kaip nelaiku pasirodyt sumąstė Harry ir Louis. Neišlaikius pusiausvyros išsidrėbiau ant grindų. Greit pradėjau keltis kol jie į mane žiūrėjo sutrikę.
-Traukitės, debilai!-vos nesurikau braudamasi pro juos.
-Sulaikykit ją!-sukliko Jake ir aišku jie jo paklausė. Mane sugriebė už rankų, bet nuo mano bandymų išsigelbėt kritau ant grindų. Tada pasirodė ir kiti. Supratau, kad dabar tikrai neišeisiu iš kambario. Mane pakėlė Niall ir pradėjo tempt į kambarį.
-Nagi, Niall, mes juk galim susitart,-pandžiau meilikaut,-Tu juk supranti kaip aš noriu valgyt. Niall,-zyziau.
-Niall nebandyk jai pasiduot,-sumurmėjo Jake mane pakeldamas ir inešdamas į kambarį. Paguldė ant sofos ir surišo paklodėm. Būtent. Surišo.
-Žmonės, aš negaliu pajūdėt,-pavaidinau, nes gal jie greičiau išeis.
-Tai puiku! Mes einam valgyt. Palauk truputį ir atnešim ką nors tau,-meiliai man nusišypsojo Jake ir visi jie išėjo mane palikdami vieną. Jau galvojau, kad viskas tobulai pavyko, bet išgirdau durų rakinimą. Šypsena nuo mano veido iškart išblėso. Išsilaisvinau ir mąsčiau kaip čia lengviau pasiekus tuos maišus. Man net protas neišnešė kaip jie tokie aukšti ir ten pasiekia. Staliukas buvo dekoracinis tad jis permažas. Vienintelė išeitis tai kėdė, bet ji sukiojasi. Pristūmus ją prie spintos lėtai ir atsargiai užlipau ant jos. Kelis kartus sudrebėjau ir vos nenusiverčiau, bet galiausiai man pavyko. Numečiau maišus nuo spintos ir vėl atsargiai bei lėtai nulipau nuo kėdės. Pasiėmus maistą atsisėdau ant sofos ir įsijungiau televizorių. Prasiplėšus pirmą pasitaikiusį pakelį net nežiūrėdama pradėjau valgyt. Junginėjau kanalus ieškodama ką gero žiūrėt nesigilindama į nieką kitą. Net ką valgau, bet numanau, kad ten čipsai. Iškart pasijaučiau geriau. Praėjus pusvalandžiui buvau ištuštinus beveik visą butelį kolos ir trečdalį kito maisto. Išvis ką jie taip ilgai ten veikia? Kaip tik taip pagalvojus išgirdau balsus už durų ir kaip jos rakinamos.
-Mes grįžom! Galėsi pavalgyt!-suriko Liam. Kai jie įėję pamatė mane net žioptelėjo. Turbūt dėl tuščių pakelių ant žemės.
-Ups?-sukikenau.
-Pamesk gert,-paprašė Niall ir taip padariau. Jis laisvai sugavo kolą ir atsigėrė. Vaikinai keistai pžiūrėjo į jį,-Ką? Ji juk viską pradėjo,-paprastai atsakė atsigerdamas dar kelis gurgšnius ir atmesdamas atgal man gėrimą.
-Na jūs man neleidot eit tad nusprendžiau vakarienę pasidaryt pati,-pakilnojau pečius.
-Kaip tu išvis pasiekiai?-paklausė Josh,-Stalas per mažas, o kėdė sulūžus.
-Sulūžus?-pasitikslinau ir jis parodė kur nėra kelių varštelių ir kaip ji kliba,-Tai va dėlko ji taip klibėjo,-pasakiau sau, o jie dar labiau išpūtė akis,-O dabar galiu jau išeit iš kamabario? Vistiek jau pavalgiau.
-Nu gerai,-atsiduso Jake. Aš greit pakilau iš savo vietos, pasiimiau ausinukus, piniginę ir telefoną,-Kur tu išvis eisi?-nieko neatsakiau ir išlėkiau lauk. Nusprendžiau atkeršyt Harry ir Louis, kad mane sulaikė, bet tam man jie bus reikalingi miegantys. Iki tol pasilinksminsiu. Gaila, kad čia ne Ohio. Ten mane jau žino, bet ką galiu pasakyt. Naujos pažintys man patinka. Ėjau pagrindine gatve ieškodama kokio nors klubo. Keista, kad jau beveik puse devynių ir dar šviesu. Bet saulė jau leidosi. Pamačiau kažkokį klubą kur jau grojo muzika ir žmonės jau stovėjo eilėje, kad juos įleistų. Ten stovėjo vienas apsauginis ir jis buvo visai nieko. Kai eilutė pasibaigė jis atsisėdo į savo kėdę pailsėti. Gerai, kad ten buvo dar viena. Greitai atsisėdau prie jo.
-Labas,-pasisveikinau.
-Labas, ką čia darai?-jis keistai į mane pažiūrėjo.
-Ieškau draugų,-paprastai atsakiau atsiremdama į kėdės atlošą.
-Ane?
-Jo, aš čia pirmą kartą, o žmonės su kuriais atvažiavau truputį užknisa,-jis nusijuokė,-O tu atrodai....normalus?-abu pradėjom juoktis,-Aš Luanna.
-Alan, malonu,-nusišypsojo.
-Taigi, tu čia dirbi visą naktį?-paklausiau.
-Tik savaitgaliais. Darbo dienom iki antros, nes turiu eiti į universitetą,-paaiškino,-O tu iš kur? Ką darai?
-Na šeip aš gyvenau Londone, bet atsikrausčiau į Newyork'ą nes ten einu į koledžą, bet va per atsostogas atkeliavom čia,-taip su juo prakalbėjom iki kokių pusę dvyliko. Labai fainas žmogus. Papasakojau jam daug apie save, o jis man apie jį. Susitarėm, kad ryt maždaug tokiu laiku ateisiu pas jį vėl ir jis mane supažindins su savo draugu ir bendradarbiu,-Čia yra parduotuvė kuri dar vis dirba?
-Jo, čia va paėjus dešimt metrų bus. Dirba pilną parą,-parodė.
-O ten bus rožinių plaukų dažų?-išsišiepiau.
-Bus. Kam tau?-sutriko.
-Kerštas už šiandien,-paprastai atsakiau.
-Aii......Nu sėkmės. Iki ryt,-apsikabinom ir aš nuėjau. Nupirkau šešis pakelius ryškiai rožinių plaukų dažų būtent visiems vaikinams. Visiems. Pirštinių, kad man nereiktų šveist rankų. Už viską sumokėjau ir su maišiuku patraukiau link viešbučio. Įėjus pro duris pamačiau, kad žmonių dar čia yra. Priėjau prie registratūros.
-Sveiki, mano apartamentų durys užrakintos ir manau, kad mano draugė pametė raktą, bet dar jį surasim,-nusišypsojau moteriai,-Gal galėtumėt duot papildomą?
-Žinoma, kuris numeris?-maloniai paklausė.
-421,-tariau ir ši padavė man raktą,-Ačiū. Liftu užkilus į ketvirtą aukštą nuėjau prie durų ir jas tyliai atrakinau. Čia radau visus keturis miegančius. Pasiimiau vieną skardinę dažų, užsidėjau pirštines ir pirma atsitūpiau prie Harry. Nupurškiau jo plaukus, po to Louis ir tyliai išėjau dar palikus raštelį. Atidavus registratoriai raktus užkilau į savo kambarį ir padariau tą patį visiems likusiems vaikinams. Paskutinis liko Niall ir nusprendžiau jam nudažyt tik galus, nes jam tiko, jis beveik sutiko man padėti ir......neliko pakankamai dažų. Ryt bus smagi diena.......