Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Viena trumpiausių šios istorijos dalių.
*Bella pov*
Einu tuščiu juodu koridoriumi, ir nesimato jo pabaigos. Praklaidžiojus ilgą laiko tarpą užmačiau kažkieno pilką šešėlį, bet priėjusi arčiau pastebėjau jog jis dėvi gobtuvą ir nesimato jo veido. Bandžiau jo paklaust kaip išeiti iš čia, bet tą akimirką jis pradingo.
Ratais klaidžiojau ir netikėtai išvydusi savo atvaizdą net sudrebėjau. Nesuprantu iš kur ir kaip atsirado šis veidrodis, kuriame atsispindėjo mano atvaizdas. Apžiūrinėjau save iš arčiau. Plaukai ilgi bei juodi. Vilkiu baltais naktinukais. Ant kaklo kabo kryželis. Esu basa, o akys raudonos. Tik kodėl esu mažos mergaitės kūne, šito nesupratau. O pilkam danguje skraidė juodos varnos, bet jos kranksėdamos suko ratus aplink mane.
Negaliu suprast ar tai sapnas ar realybė. Kėliau ranką į viršų, bet ji manęs neklausė ir buvo prisispaudusi prie naktinių. Pabandžiau sujudėti taipogi buvau tarsi stabo ištikta. Veidrodyje atvaizdas sujudėjo ir išsiviepė, iškišdamas man liežuvį. Tuomet nurimo ir po truputį lipo lauk iš veidrodžio. Viskas tik keistyn. Išlipęs mano atvaizdas sugriebė man už rankos ir tempėsi tolyn.
*Harry pov*
Belai kažkas nutiko. Daktarai mane išvarė už durų, o aš klausiausi prikišęs ausį prie durų. Štai ką pavyko man išgirsti.
- Jos kūnas kratosi ir mes ją prarandam. Junkit elektro šoką. Greičiau! - vienas iš daktarų šukavo.
Neištvėręs nuslidau durimis žemyn. Nesu verksnys, bet šią akimirką ašaros pažiro mano skruostais. Ne, tik ne mano Bella, aš ją taip myliu, negyvensiu be jos. Jei ji iškeliaus iš šio pasaulio, iškeliausiu su ja drauge. Nes neištversiu jei man teks lankyt jos kapą. Pakilau nuo grindų, bet susvirduliavęs parkritau ant šalto pilko grindinio.
Tik prieš keletą akimirkų atrodė viskas gerai, ir ji kalbėjo su manim. Dieve, negali taip pasielgt, neatimk jos iš manęs.
Žinau, nesimeldžiu ir nesu ytin tikintis. Bet prašau, Dieve jei padarysi taip ir Bella per stebuklą išgyvens aš jai iškarto pasiperšu bei suruošiu romantišką vakarienę.
Ir tą akimirką pasigirdo daktarų šuksniai. Susiėmiau už burnos ir giliai įkvėpiau, o stodamasis iškvėpiau. Išsitraukiau nosinę iš kišenės ir nusivalęs ašaras priartėjęs stovėjau prie palatos durų. Pravėriau jas, o Bella..
Tikiuosi jums patinka mano istorija. Visos nuomonės yra laukiamos apačioje po dalimis. Jei yra noro, ir turit ką pasakyt apie šią ir kitas mano rašomas istorijas, galit pasireikšt ir žinutėse.
