Du keliai_N14

10

(-------------ZAYN-------------)

Šiandien nutariau susitikt su Hariu. Bet ne vien todėl jog grąžinčiau jam „CD", bet ir todėl jog jo pasiilgau. Draugai gi, vos ne geriausi, o aš jį visai apleidau.

Po maždaug valandos jis jau bus čia. Bet dar prie prieškambario durų netvarka ir šuns nepamaitinau bei rožės baigia nuvyst. Svarbiausiai, manau reik gyvūnu pasirūpint, nes jis alkanas stiklinėm akim žiūri. Tad kas gyva tuom pasirūpinsiu pirmiausiai, o rožės ir kiti namų ruošos reikalai palauks. Nieko nenutiks jei sutvarkysiu ir šiek tiek vėliau.

Kai šuo valgė ir stebėjau jį išgirdau skambutį į duris ir vos ne kurversčiais lekiau jų atidaryt.

Tačiau kai jas pravėriau..

(intriga truputėlį)

(-------------HARRY-------------)

Pagaliau to Zy smegeninė prisiminė mane bei mano gerų „dainuškų" kompaktą.

Ko kaži labiau išsiilgau Zayn ar dainų iš to kompakto.

Visviena šiandien planų mano dienotvarkėj nėra ir neisiu pas Tracey, tad galiu ilgiau pabūt su tuom pakvaišėliu, kuris mano draugas kaip bebuvę.

Įsėdau į automobilį ir važiavau pas Zy.

(-------------DUA-------------)

Pasimėgavau vonios spa ir joje mirkau su putomis, prisidėjusi žvakių buvau bei išlenkiau taurę kitą šampano. Atsipalaidavau tiesiog, nes man to reikėjo. Pajutau visišką relaksą. Reikėtų taip dažniau ir dar į rankas prigriebti knygą.

Sėdžiu ant vonios krašto, o vanduo išbėginėja pro vonios skylę. Neapsirengusi vis dar esu bei nemuviu nei apatinių, nieko. Pagalvojus apie Harry kaip mat panorau sekso iš jo. Nejučia pradėjau save liesti ir užsimerkiau.

Rudas akis regėjau – tai juk Zayn, tai jo akys. Jie mane pribaigs, ir kodėl turėjau abu įsižiūrėt.

Atsimerkiau, bet savęs liesti nesilioviau, nes pripažinsiu man tai patinka. Nes aš pati žinau kur reik paliest švelniau, kur spustelt smarkiau.

Prasižergiau ir pirštais slidau žemyn. Pasiekiau bambą, o joje suspindo sidabrinis auskaras. Bet mano ranka nuslido dar žemiau ir jau beveik liečiau g tašką. Atsidusau ir pagaliau liečiau tarp šlaunų tamsų lopinėlį.

Aš sudrėkau, pati nuo savęs. Ar tai lezbietiška, aš šito nežinau. Sukau ratais klitorį ir kaifavau tyliai. O vėliau nebesisaugojau ir dusavau garsiau.

Man nusispjaut ką kaimynai už sienos pagalvos. Jei man gera tegul žino sau visi.

(-------------ZAYN-------------)

Tačiau kai jas pravėriau įlingavo blondinė, kaukšėdama savo raudonais aukštakulniais.

- Labukas, Zayn,- prabilo.

- Stef, ką čia veiki? – vos nepriverstinai išspjoviau žodžius.

- Nejau manęs nepasiilgai,- tauškė ji. Ką, negi nesupranta jog atėjo ne laiku.

- Nė trupučio,- šaltai nukirtau ir išvis nusukau akis nuo jos. Nenusiteikęs čia su ja gaišuoti.

- Nagi, žinau kaip trokšti šio kūno,- gundė mane ir išvertusi papus siubavo jais į šonus. Taip norėjau ją atstumt, bet ji kišo savo rankas man prie klyno.

- Brangute, liaukis. Mes išsiskyrę ir tu mano „eksė".

- Pff, ot tai problema,- prasijuokė. – Galiu greit pereit iš eksės į merginos stadiją arba dar geriau žmonos. Aš tave myliu, Zayn. Neatstumk manęs, prašau.

- Ohh..tik nereikia,- nukirtau. – Aš tavęs senai nebemyliu. Galbūt ir mylėjau, bet tai senai nugramzdinta praeityje.

- Tu skaudini mane. Tyčia taip elgies, ane?

- Tik sakau tiesą kaip yra.

- Skaudini man sielą, o labiausiai širdį, kuri tave vis dar tebemyli. – Suraukė kaktą ir akys sublizgo. Oj ne, tu man neraudosi. Neleisiu tiesiog tau šito. Suėmiau jai už skruostų ir ji kaip mat šyptelėjo.

- O taip, liesk mane. Atsimenu koks būni pašėlęs lovoje,- suokė. – Patenkink mane,- meldė ir nusimetė liemenėlę. Atitraukiau rankas nuo jos ir nieko nebesakiau. Bet tuomet prisiminiau jog Dua myliu ir negaliu, tiesiog nenoriu dįrsčiot į kitų merginų krūtines, nors ji ir nemato viso to, bet aš gerbiu brunetę ant tiek ir neišduosiu jos su „ekse".

Eksė tiesiog pasičiupo liemenėlę nuo žemės ir piktai pažvelgusi mano pusėn išsinešdino. Nejau manė jog atėjusi pamojuos papais ir pulsiu jai į glėbį. Aš jos nebenoriu, tikiuosi ji ateis į protą. Stebiuosi kaip man pavyko Stef išgrūst, bet svarbu jos nebėra ir tikiuosi dingo iš mano gyvenimo su visam ir daugiau niekados neperžengs šių namų slenksčio.

Neilgai trukus atėjo Harry.

- Zayn,- sucipė ir apsikabinęs plekšnojo man per nugarą. Pasiplekšnojom nugaras ir žaliaakis prisėdo svetainėj ant sofos.

- Štai tavo kompaktas. – pasakiau jį paduodamas.

- Dėkoju. Pasiimsiu išeidamas.

- Gerai. Tik nepamiršk, nes tikrai tavęs negaudysiu po Niujorką jog atiduočiau kompaktą.

- Nepamiršiu,- patvirtino.

Kalbėjomės klausydamiesi muzikos ir jis nuėjo nusilengvint, nes gi alaus prigėrėm. Tik va jo telefonas liko ant stalo. Ir labai smalsavau ir norėjau patikrint. Bet, pamaniau tikrint draugo telefoną nemandagu.