Ela ✨

44 dalis

Jake vis dar pas mus namie, tačiau džiugina tai, kad Louis darbas baigėsi prieš dešimt minučių ir jis netrukus grįš. Jake sedėjo ant žemės atsirėmęs į sieną ir žaidė telefonu. Jau gerą valandą. Aš tiesiog sėdžiu ir žiuriu į sieną. Jau geras dvi valandas labai noriu į tualetą, tačiau nebenoriu Jake prašyti jog jis padėtų man nueiti iki vonios durų. Lou man padės. Išsišiepiau, kai kambario durys prasidarė ir įėjo mano rudaplaukis.
-Lou,- ištiesiau rankas į jį ir jis priėjęs smarkiai mane apkabino.
-Mano mažiausioji,- jis paglostė mano nugarą.
-Pagaliau. Jei rimtai, tai dabar supratau, kad ji nemėgsta šnekėtis,- Jake atsistojo.
-O gal tu tiesiog nemoki bendraut?- Louis kiek atsitraukęs atsisėdo ant lovos ir vėl mane apkabino.
-Na jau. Dabar varau, nes Zoe nori susitikt. Po to dar pagalvos, kad su Ele praleidžiu daugiau laiko ir tada pavydas,- Jake nusišypsojo.- Bai,- pamojavo. Mes su Louis atsisveikinę nusekėm jį akimis pro duris.
-Na, tai kaip jautiesi?- Lou nusišypsojo.
-Jau geriau, tačiau dar nenoriu lipt iš lovos, nes tas keistas jausmas dar yra. Gali man padėti nueiti iki tualeto?- paprašiau.
-Kodėl aš anksčiau apie tai nepagalvojau? Kaip tu visą dieną ėjai į tualetą?- jis susiraukė.
-Jake mane palydėdavo iki vonios kambario durų, o viduje aš jau pati besilaikydama iki ten nupėdinu,- sukikenau.
-Eikš,- Louis čiupo mane nuotakos stiliumi ir įnėšė į vonios kambarį.
-Aš manau, kad sugebėsiu ir be tavęs,- paprašė vaikino. Jis mane švelniai nuleido ant žemės, o aš pasirėmiau į sieną.
-Kai reiks, išnešiu tave,- Louis mirktelėjęs išejo, o aš atsidusau su šypsena.

Sukikenau kai Clifford palaižė mano skruostą. Louis nuėjo į apačią pažiūrėti kaip sekasi gaminti vakarienę ir įleido man du padūkėlius. Šovė mintis atsikelti iš lovos ir nueiti žemyn. Atsiklojau ir išlipau iš lovos. Kuomet atsistojau, kojos kiek sudrebėjo, tačiau nesuklupau. Ėmiau lėtai eiti link durų. Nusišypsojau. Prieš išeinant iš kambario Louis megstinį pakeitė storas chalatas. Nusileidau laiptais kartu su šuniukais.
-Labas, Leo,- pasisveikinau. Louis kreivai atsisuko į mane, tačiau nieko nesakė.
-Labas, Eleanor. Šiandien tavęs nemačiau,- vyras kiek šyptelėjo. Linktelėjau nieko neatsakydama. Negaliu sakyti, jog prastai jaučiausi, nes jaučiuosi tobulai. Louis priėjęs pabučiavo mano kaktą ir priėjo prie spintelės bei išėmė lėkštutes.
-Eisim valgyt,- man pranešė. Linktelėjau.

Grįžusi į kambarį vėl atsiguliau į lovą.
-Persivalgiau,- suinksčiau.
-Tu nieko nesuvalgei,- Louis priėjo ir pakibo virš manęs.
-Bet man buvo per daug,- nusižiovavau.
-Nebeskauda?- Lou šyptelėjo.
-Ne,- trūktelėjau pečiais.
-Tai bent tiek,- Louis pabučiavo ir atsitraukė.
-Kaip sekėsi šiandien?- pasidomėjau atsiguldama patogiau ir taip, kas vaikinas galėtų gulėti šalia.
-Pasirašiau kelias sutartis ir tiek. Nieko ypatingo,- Louis atsigulė ir apkabinęs mane vėl padėjo galvą ant krūtinės.
-Tau patiko taip miegoti, tiesa?- sukikenau. Louis linktelėjo spustelėdamas mane.- Man reikia nusiprausti bei persirengti. Jei jau nori miegoti išleisk mane prieš tai.
-Einam kartu. Tu galėsi maudytis, o aš nusiprausiu, išsivalysiu dantis ir t.t. prie kriauklės,- Lou nusižiovavo ištempdamas mane iš lovos. Sustojau prie spintos ir išsiėmiau naują apatinį trikotažą bei mylimą chalatą, su kuriuo miegu.

- Lou, nenori paskabinti mamai ar Lottie?- susiraukiau atsiguldama.
-Gera mintis. Reikia paskambinti mamai,- vaikinas nusižiovavo vėl ir paėmė telefoną.- Tikiuosi dar nemiegos,- Louis įjungė garsiakalbį ir padėjo telefoną sau ant kelių, dėl ko aš šyptelėjau.
-Klausau,- moteris atsiliepė.
-Labas, mama. Netrugdau?- Louis iškarto pasidomėjo.
-Ne, žinoma ne Louis. Kaip tu? Kaip Eleanor?- Hanna ėmė klausinėti.
- Ir aš ir Ela gerai. Geriau pasakok kaip mano mažiausieji gyvena,- Louis sukikeno, kas sukėlė man šypseną.
-Jie puikiai. Negaliu patikėti, kad jau po trijų mėnesių jie išvys šį pasaulį. Be to, tavo broliukui tikrai patiks futbolas, nes be galo spardosi,- Louis mama sukikeno.
-Nuostabu tai girdėti. O kaip tu mama?- Louis paklausė. Telefone girdėjosi tyla.
-Ar aš šneku su Louis? Su savo sūnum?- Hanna visiškai pasimetė.
-Žinoma. Kodėl klausi?- Louis susiraukė.
-Tu niekada taip neklausdavai. Nemaniau, kad kada išgirsiu iš tavęs tai. Iš Lottie - taip, tačiau tu, Louis...- moteris ėmė kūkčioti. Dėl ko Louis atsiduso.
-Mama, neverk. Nepyk, kad anksčiau to neklausdavau,- Lou atrodė kiek pasimetęs.
-Sveikas, Lou. Hanna paskutiniu metu labai jautri todėl dabar nuvesiu ją miegoti,- pasigirdo Hannos vyro balsas.
-Gerai. Gerai išsimiegok, mam. Myliu tave,- Louis pasakė. Ragelyje vėl buvo tyla.
-A... Aš irgi tave myliu, Louis,- Louis mama atsakė. Palinkėję vieni kitiems labos nakties, jie baigė pokalbį.
-Ji atrodė tokia pasimetus kai pasakiau jog myliu ją,- Lou trūktelėjo pečiais.
-Kada paskutinį kartą jai tai sakei?- pasidomėjau.
-Nežinau. Seniai. Vaikystėje, nes paauglystėj tiesiog buvo keista tai sakyti,- Lou pagalvojo.
-Štai todėl ji nustebo. Ji džiaugiasi tavimi, Lou,- šyptelėjau.
-Gerai. Dar paskambinkim panelei Lottie, o ryt paskambinsiu močiutei paklausti apie sesutes,- Louis ėmė rinkti Lottie numerį.
-O jei dvynes tu kada atvežtum pas mane? Na, nereiktų būti vienai ir labiau susibendraučiau su jomis,- pasiūliau.
-Gera mintis, mažute,- Louis mirktelėjo ir vėl įjungė garsiakalbį.
-Klausau, broliuk,- Lottie atsiliepė.
-Tu girta?- Louis susiraukė.
-Juokauji? Šiaip gera nuotaika. Kaip gyveni?- vaikino sesuo pasidomėjo.
-Aš gerai. Kaip tu? Kaip ten tas tavo versliukas?- Louis nusijuokė.
-Koks dar versliukas... Kelios fotosesijos, o šiaip didžiąją laiko dalį praleidžiu socialiniuose tinkluose. Louis, tu ką, neseki interneto?- ji nusijuokė.
-Tai kad neįdomu ten,- Lou sukikeno.
-Žinoma. Tu mieliau spoksosi į Eleanor dieną naktį,- Lottie ėmė juoktis.
-Čia ir taip visiem aišku,- Lou rimtai pasakė.- Kaip tavo gyvenimas ta tema?
-Puikiai žinai, kad man labai patinka būti ir vienai,- Lottie sukikeno.
-Žinau, bet man labiau patiktų, jei žinočiau kas vyksta tavo asmeniniam gyvenime. Juk aš tavo vyresnis brolis,- Lou susiraukė.
-Gerai, broliuk. Gerai. Kai tik kas atsiras, pamiršiu apie savo geriausią draugę ir skambinsiu tau,- Lottie nusijuokė.
-Gerai. Eik miegot. Labanaktis,- Lou atsisveikino ir sulaukęs merginos atsakymo padėjo ragelį.
-Na va. Bučiukas ir tu taip pat keliauji miegučio,- Louis mirktelėjo. Pabučiavau vaikiną ir prisiglaudžiau prie jo.
-Myliu tave, Lou,- nusižiovavau.
-Ne daugiau nei aš, mažute,- vaikinas smarkiai mane apkabino.

Netrukus įkelsiu dar vieną dalį, nes ji bus neilga ://