palikta siela

1.

- Ir kas šiame pasaulyje dedas, siaubas, - numetė laikraštį šalia mano lėkštės kambariokė Taisija.

- Aš pasimetusi, - nuryjusi paskutini sumuštinio su avokadu kasnį tariau. - Ko visi taip nerimsta?

- Elada! Ar tu iš po uolos išlindai? - afroamerikietė, kaip ne išimtis, laiko mane beprote. - Visa žiniasklaida, visos specialiosios pajėgos tik ir kalba apie tai.

- A! Tą dingusią merginą atrado po 20 metų? - dingtelėjo į galvą profesoriaus iš universiteto pasakyti žodžiai.

- Taip, tačiau ją prieš 20 metų nužudė ir tik dabar surado jos palaikus!

- Valgysi? - paklausiau siekdama veganiško sūrio užtepėlės pakelio, kurio buvo likęs geras šaukštas.

- Ačiū, ne, - numojo ranka garbanė. - Po tokių žinių nieko nebesinori. Po 20 metų!

- Gerai, kad studijuojame kriminalistiką ir su mumis tokie atvejai nepasikartos! - bandžiau draugei pagerinti nuotaiką.

Abi esame pirmo kurso studentės kriminalistikoje. Susipažinome tada, kai susitikome bendrabučio kambaryje su žinia, kad teks gyvent kartu, tačiau pasirodo, turime daug bendro nei kas galėtų įsivaizduoti.

Taisija - afroamerikietė, standžių tamsių garbanų savininkė, aukšta, ir labiau tiktų būti ant žurnalo viršelio, o ne tirinėjanti žmogžudystes.

- Čia ne juokai, kai žudikai pamiršo išrauti vieną dantį! Štai kas galiausiai padėjo atpažinti palaikus.

- Gerai, aš irgi nebenoriu valgyti, - nustūmiau užtepėlę tolyn ir atsistojau nuo kėdės. - Judėsime?

- Per žinias rodė tos merginos mylimąjį. Nors jiems buvo tuo metu 14, jis iki šiol baisiai pergyvena. Ak, ką jis išgyvena, - papurtė galvą mergina ir sužiuro į savo mobilųjį.

- Alio?! - spragsėdama pirštais bandžiau gauti Taisijos dėmesio. - Laikas į žinių pasaulį.

***

- Sveiki, mokiniai. - pavėlavęs į paskaitą, uždusęs tarė profesorius. - Mūsų paskaitos planai keičiasi - šiandien atliksime praktiką.

Visi laimingai atsiduso ir pradėjo tartis, kas gi tai galėtų būti. Šioje klasėje nieko nepažįstu, todėl su niekuom neteko pasidalinti savo džiaugsmu.

- Praktika vyks ne bet kur, o labai šviežioje... na, - profesorius užsikirto, pasikrapštė galvą. - Šviežiai atrasta! Cha, taigi, atrasti palaikai, visi apie tai girdėjome, rengiames paltus ir judam paskui mane!

Juk Taisija apsėsta šio įvykio! Ak, sužinojusi, kad lankiausi ten, jos garbanos išsitiesins.

Įvykio vieta - kitame miesto gale. Su profesoriumi susitarėme, kad visi ten nuvažiuosime savais automobiliais, o neturinčius - pavežti. Pasikviečiau pavežėti tris bendrakursius. Kelias kartu neprailgo, nes kartu šnekučiavomės ir juokavom, kas laukia mūsų.

Pastačius automobilį žygiavome link stop juostomis apjuostos aplinkos. Viduje juostų jau buvo atėjęs mūsų profesorius.

Priartėjus apžiūrėjau įvykio vietą. Duobė, vis dar pilna įvairių šiukšlių nuo netoli esančios stovyklavietės. Kaip šlykštu - smagiai laiką leidžiantys žmonės niekada nesupranto, kad po jais pūna mergaitės palaikai.

- ... jei nematėte žinių pastarosiomis dienomis, priminsiu - merginos palaikus atrado šuo! Taip, jauna pora vedžiojo savo veislinį šunį, kai jis pradėjo kastis. Atsakykite man į klausimą...

Truputi nuklydau nuo savo grupės apžiūrėti vietai. Negaliu patikėti, ką gali patirti jos draugas, jos šeima. Viskas tiesiog bjauru.

"- Ateik čia, gražuole! - pasakė vyras su juodu gobtuvu. Taip tamsu, kad net sunku įmatyti jo veidą.

- Ne! Atstok! - stengiausi eiti atbulomis. Staiga užkliuvau už akmens ir suklupau suinkšdama. Juodas siluetas pakėlė savo ranką. Joje nuo pilnaties šviesos atsispindėjo ašmenys. - Ko tu nori iš manęs? Palik mane ramybėje!

- Sekiau tave daug laiko, brangioji. Noriu tavęs, tačiau turiu tave pirma nužudyti, kad niekam nepapasakotum, - galiu prisiekti, kad šitas psichopatas išsiviepė.

- Ne! Mano vaikinas suras tave! Mano tėtis tave užmuš!"

- Elada? - mano nesuprantamą viziją pertraukė profesorius. Susvyravau, nes nesigaudžiau aplinkoje. Kas per prisiminimas čia buvo?

Linktelėjau profesoriui ir nužengiau link savo grupės. Negaliu suvokti, kas tai buvo. Ar staiga prisiminiau savo šiąnakt sapną? Regis, buvau čia, kur dabar esu - įvykio vietoje. Nuo šio keisto reiškinio per kūną perėjo šiurpuliai. Tikiuosi, to patirti neteks niekada.