Liepsnojanti širdis

Įžanga

"Kartais turi daryti, tai ko nenori, tačiau tai kas galėtų padaryti laimingą, tavo artimąjį."
•
Visos trys sėdėjome kavinėje, šalia mokyklos. Kimšome spurgas su įdaru. Buvo vasaros galas. Šiandien buvo jau antra savaitė būnant dvyliktokę.
-Žinot, kartais pagalvoju, kad mums kažko trūksta,-tarė Erina.
-Ko? Nori naujos mašinos ar ką?-nusijuokė Mailė. Aš taip pat nusijuokiau.
-Ne, gi sakau mums, ne man vienai,-pasipiktinus tarė Erina.
-Gerai, gerai. Ir ko gi mums trūksta?-paklausiau.
-Negaliu apibūdinti. Tarsi kažko artimo šalia.
-Man rodos nuo cukraus tau jau galvelė sukasi,- tariau, valydama nuo burnos trupinius.
-Visai jūs manęs nesuprantat,- tarė Erina.
-Tikrai taip,- tarė Mailė.
-Sveikos,-pakėliau galvą. Šalia mūsų priėjo mergina. Rudaplaukė ir ilgais plaukais. Žaliaakė, liekna. Apsirengusi firminiais rūbais, nagai - lakuoti. Dar viena pasipūtelė,- pamaniau.
-Sveika, ar tu naujokė?-paklausė Mailė.
-Um, naujokė..?-mergina sutriko, tuomet po kelių sekundžių atsitokėjo ir linktelėjo galvą.-Taip šie metai man pirmi šioje vietoje. Girdėjau, jog eisim į tą pačią mokyklą, netgi į tą pačią klasę.
-Ir iš ko gi girdėjai,- atsainiai paklausiau.
Mergina pakeitė stovėsena.
-Turiu savų šaltinių,-permetė plaukus ir pasipiktinus pažvelgė į manę.
-Ką gi, šioje mokykloje tikrai būsi viena iš populiariųjų,-kandžiai mečiau jai.
Mergina nutaisė neįskaitoma veidą.
-Maniau, jūs esat vieni iš jų.
-Suklydai.
-Ka gi, tikrai,-mergina atsisuko į Mailę ir Eriną.-Kiekvienas žmogus daro klaidų, tai normalu.
Atrodė, jog Mailė ir Erina ja susižavėjo, tačiau ji man nepatiko.
-Aš Mailė, čia Erina, o čia Zoja,- parodė į manę Mailė.
-Labai malonu susipažinti,-tarė mergina ir apžvelgė mus. Ji ištiesė ranką Mailei.
-O aš Tara. Malonu su jumis susipažinti.