Taip aš kasdien ir dirbu Šniokienei, o kaime nesirodau, nes žmonės ten ne mano lygio.
Vieną kartą, kai aš vėl roviau dilgėles ir jas valgiau, pamačiau gražiausią pasaulyje bobą. Jos akys buvo mėlynos kaip RedBull pakuotės melsvoji dalis, o plaukai- balti, kaip kokso milteliai. Jos dantys- kaip neprižiūrėtos karvės, o nosis- kerpėmis apaugusi. Jos vardas buvo Birutė Treniota Pirdutytė.
- Llllabas...- pasakiau aš. Mano balse jautėsi jaudulys,- aš- Jonas.
- O aš- Lara Kroft,- pasakė ji,- ne, ne. Aš Birutė, Treniota.
Jos antakiai susiraukė nuo karščio ( lauke +37) ir dabar ji buvo panaši į pėdų grybelį. Tikra gražuolė.
Mes nusprendėme pasėdėti po krūmu ir pavalgyti šungrybių, vietoj narkotikų.
- Miau miau,- tarė ji
- Skrenduuu!!!!!¡¡¡¡¡
Aš nušokau nuo medžio. Pamiršau kaip ten atsidūriau...
