Aš nekenčiu jo

4.1K 131 2
                                    

1

Taip pradėsiu ir aš pasakot savo istoriją.Nežinau ar jums patiks ar ne. Taip..Aš esu
Katherine Sun. Saulytė. Turiu daug draugų. Smagu,žinoma, su jais, tik jie man perša tokią vieną personą. Visi jį žino. Zayn Malik. Abu vienas kito nekenčiam, nors pripažinsiu jis geriausiai besibučiuojantis vaikinas žemėje. Jis gal ir gražus, bet mes visada ginčijamės ir šiaip jaučiam vienas kitam antipatiją. Taip. Mokausi dvyliktoj klasėj. Bet jau baigsiu tuoj. Mano mama mirus labai seniai, gyvenu su tėčiu. Žinot kai tėtis prižiūri savo vaikus ir visą laiką jiems atiduoda, nes jų mama mirė? Tai, va mano tėtis netoks. Jis išvažiuoja dažnai, palieka mane viena dideliame name, jis galvoja, kad jei turim didelį namą ir pinigų tai man nereikia jo. Logic. Todėl visą laiką
praleidžiu su draugais, na, žinoma, ir piešiu.

Sumečiau pieštukus į stalčių ir išlėkiau iš kambario. Įšokau į odinius aulinukus ir išlėkiau iš namų. Plaukai tikiuosi atrodo gerai, nes pamiršau pažvelgt į veidrodį. Nes jei mano garbanos išsipūtė....
-Tavęs kaip visada reikia laukti ilgiausiai.. - jis vėl pradėjo savo
-Atstok gerai? - pavarčiau akis,
-Sozz..- jis iškėlė rankas į viršų.
-Primink, kodėl mano draugai su tavim bendrauja... - atsisėdau prie Jessica.
-Ou baikit.. - pasakė Louis.
Aš sukryžiavau rankas ir priėjo padavėja. Užsisakiau apelsinų sulčių ir tiesiog sėdėjau. Negaliu pakęsti kai Malik yra. Tiesiog gadina nuotaiką kažkodėl. Gal atrodo jis nieko ir nedaro, bet kažkaip.
-Kaip tau sekas, dailininke? - Lou įtraukė mane į pokalbį.
-Puikiai, dainininke. - sukikenau.
-Sveiki.. - atėjo ir blondė mūsų iš Londės.
-Niall!- buvau kiek nustebus, nesitikėjau,kad jis atvažiuos, o dar ypač paprastą ketvirtadienį.
-Ir aš tavęs pasiilgau.. - jis apkabino mane ir atsisėdo šalia. Atsisukau į Malik:
-Visgi ne manęs ilgiausiai reik laukt.. - iškišau liežuvį.
-Šiandien išimtis..- jis sukryžiavo rankas.
-Ar baigsit? - Niall nusijuokė.
Taip tiesiog pasėdėjom kavinėj visi ir skirstėmės namo po truputį.
-Tave gal palydėt? - išsigandau kai išėjau iš kavinės.
-Negąsdink, Malik.. - sukikenau.
-Einam palydėsiu.. - jis apkabino mane per pečius ir mes ėjom mano namų link. Nesipriešinau jam, nes mes tiesiog ėjom. Jo kvepalai truputį užgulė mano nosį. Taip, šis vaikinas mėgsta kvepintis, bet man tai visai patiko.

-Tai ate.. - pasakiau prie savo vartų.
-Iki.. - jis stovėjo ir žiūrėjo į mane.
-Kas yra?- pravėriau vartus.
-Nieko.. - jis pasakė ir nuėjo. Wow, čia buvo keista.
Nuėjau į vidų ir tiesiu taikiniu į dušą. Išsimaudžiau ir nuėjau miegoti.
Ryte vėl keltis, rengtis, eiti į mokyklą.
Po žadintuvo išlipau iš lovos ir nuėjau nusipraust. Tada apsirengiau ir nuėjau į apačią. Pavalgiau ir išlėkiau į mokyklą. Tėčio, žinoma, nebuvo. Šiandien jaučiausi ne kaip. Tiesiog oras nebuvo toks koks turėtų būt gegužę. Ėjau per šaltą orą į mokyklą. Jėga.. Pirma pamoka dailė, nors tiek gerai. Rūbinėje palikau savo ploną striukę ir nuėjau į pamoką. Atsisėdau į savo vietą antram suole. Laukiau Jessica, bet ji neatėjo net po skambučio. Matyt, neateis. Savo kuprinę pasidėjau ant kėdės ir piešiau. Šiandien piešėm grafinį darbą, peizažą.
-Malik, tu jau mane nervini! - mokytoja jau tarė garsiau. Nes šiaip aš nesiklausiau.
-Aš nieko nedarau.. - jis atsakė ir aš atsisukau, jis buvo išsidrėbęs ant tos kėdės, iš vis kaip ant kokios sofos.
-Sėsk čia.. - ji padėjo ranką ant mano stalo. No.
Zayn tingiai atsistojo ir priėjo prie mano stalo. Nuo Jess kėdės paėmė mano kuprinę.
-Pasiimk.. -jis padavė ją man ir aš ją padėjau ant palangės.
-Gerai, pikčiurna.. - pradėjau toliau piešt.
-Tu čia kažką kalbi?
-Ne.. - atsisukau į jį. Jis buvo kažkoks piktas. Kaip visada ne nuotaikoj.
-Žiūrėk tu man.. - jis pradėjo piešti pats.
-Oi tik nereikia, Malik, gerai? - pavarčiau akis ir pasinėriau į darbą. Mėgstu piešti. Pasukau galvą į Zayn darbą. Wow jis piešė nuostabiai.
-Malik.. Kodėl tu už dailę visada gauni blogus pažymius, nors pieši puikiai?.. - atsisėdau tiesiai.
-Nes aš tų piešinių tiesiog nenunešu iki mokytojos stalo,mažute.. - jis atsakė neatsisukdamas į mane.
-O galėtum.. Tavo darbas nuostabus.. - nežinau, kodėl gyriau jį.
-Ačiū, mažute. - jis pažvelgė į mane.
-Nevadink manęs taip. - suraukiau antakius.
-Gerai, susiraukėle. - jis sukikeno ir mes abu tęsėm savo darbus. Pabaigiau savo darbą ir atidaviau jį mokytojai. Tada tiesiog išsitraukiau savo eskizų knygutę ir piešiau kažkokį portretą.
-Ar galiu pažiūrėt? - Zayn uždėjo ranką ant mano knygutės..
-Kodėl tu nori peržiūrėt mano eskizų knygutę? - prisimerkiau ir pažvelgiau į jį.
-Gali neduot.. - jis patraukė pečiais ir aš toliau piešiau. Tada nuskambėjo skambutis ir išėjo visi iš kabineto. Nuėjau prie matematikos kabineto.
-Jūs gražiai žiūritės,- prie manęs priėjo Cler.
-Kas?- sukryžiavau rankas.
-Na jūs su Malik.. - ji atsakė ir aš prunkštelėjau.
-Ką? Tu nebejuokauk.. - juokiaus, Aš ir Zayn? Zayn ir aš? No no no no..
-Na žinau jūs visada pešatės, bet jūs taip labai mielai atrodot.. - ji kalbėjo ir aš norėjau jai truputį vožtelėti. Aš nekenčiu Malik, ojeeezau kaip nekenčiu.
Ėjau koridoriumi link šiukšlių dėžė ir mane kažkas įtraukė į dailė klasę.
-Ką tu čia darai? - suraukiau antakius.


Go Fuck Yourself z.m.Onde histórias criam vida. Descubra agora