fucking crazy // lwt

15

Ciara

Atsitraukiau nuo Louis.

"Atleidžiu, Lou. Bet neturiu už ką čia aš kalta, kad elgiuosi kaip kalė."

"Tu tokia neesi." Pasakė ir perbraukė ranka per mano skruostą.

Ir nemeluosiu tai toks malonus jausmas.

"Gal gali mane parvežti? Ir žinai aš nemesiu futbolo, tai pasakiau nes buvau girta. Žinai nepraraščiau tokio malonumo." Pavarčiau akis.

"Gerai." Pasakė ir pergalingai nusišypsojo.

Sėdėjau Louis mašinoje ir pagarsinau muziką.

Louis uždėjo ranką ant mano kelio ir pradėjo kilti aukštyn. Greitai pagriebiau jo ranką iki kol ji nepakilo kur nereikia ir supyniau savo ir jo rankas tarpusavyje.

Supratau ką padariau ir norėjau savo ranką ištraukti iš jo.

Bet jis neleido tik dar labiau suspaudė mano ranką.

Pasijutau labai gerai. Lyg ir saugi?

Sustojome ties mano ir Niall namais.

Louis prisitraukė mane arčiau ir švelniai kaip niekad ankščiau pabučiavo.

'Čia turbūt kaip ir jo savotiškas atsiprašymas.' Pagalvojau.

Įvėliau rankas į jo plaukus.

Jis lengvai mane pakėlė ir jau buvau ant jo liemens.

Atsitraukiau kai mums abiems pritrūko oro.

"Gerai manau aš jau eisiu. Iki." Pasakiau.

"Iki greito." Mirktelėjo jis.

Ėjau į namo vidų išsiviepusi kaip kvailė.

Net nežinau kodėl dabar esu tokia laiminga. Turbūt kartais maži dalykai suteikia daug laimės.

Praėjau svetainę, o ten miegojo išsidrėbęs Niall. Atsidusau ir apklojusi jį patraukiau į savo kambarį.

Atidariau duris, o ant lovos pamačiau Stella su Martin, o jų veidus puošė plati šypsena.

"Ką jūs čia darot?" Paklausiau.

"Vakar iš klubo mes grįžom čia nes manom, kad turėsi mums papasakoti daug ką, arne?" Paklausė Stella.

"Ir omg, tu vos nesuvalgei jo veido automobilyje, jūs abu tokie karšti." Pasakė Martin.

"Kodėl verkei? Ar jis kąnors padarė?" Paklausė Stella.

Ir prisiekiu jei Stella ką nors nori sužnoti ji tai ir padarys todėl beviltiška jai meluoti, tai kartais knisa.

"Ne, tai dėl mano periodo." Pasakiau.

"Och gosh... tada neįdomu, nes jūs tikrai nepasimylėjot ir nebus ką mums pasakoti." Nusijuokė Martin.

Pagriebiau nuo lovos krašto pagalvę ir besijuokdama sviedžiau ją į jį.

<...>

Visą sekmadienį tiesiog žiūrėjau filmus su Martin ir Stella.

O atėjus treniruotės laikui buvo pasakyta jog šiandien jos nebus.

Štai ko labiausiai nesupratau.

Norėjau jam parašyti, bet aš sušiktai net neturiu jo numerio?

Prisiminiau, kad esu gavusi žinutę nuo jo.

Nuo: manęs

Kam: Lou

Labas, kodėl nebus treniruotės? Ir velnias kur tu? Man trūksta tavęs ir tavo rankų ant mano užpakalio.

Seen 15:34

Jis pamatė ir taip neatrašė? Šaunu! Susiraukiau nuo viso to.

Nusprendžiau nueiti ir patikrinti jo namus.

Ar jis nesupyks. Stella ir Martin jau čia nebėra.

Aš panašiai žinojau kur jis gyvena ir klaidžioti ilgai nereikėjo.

Užlipau į daugiabučio reikiamą vietą. Norėjau skambinti į duris, bet tada supratau jog jos atrakintos.

Atsargiai įėjau pro duris ir jaučiau alkoholio kvapą.

Nenusimoviau batų ir įėjau į virtuvę. Louis sėdėjo prie stalo kruvinas ir puikiai matėsi, kad girtas.

"Kas po velnių buvo, Lou?" Priėjau prie Louis ir pritūpiau.

"Mažyte... Ką tu čia veiki?" Jis pakėlė akis į mane ir jo veidas irgi buvo kruvinas.

"Kas buvo?" Paliečiau jo skruostą ir ranka perbraukiau per jo plaukus tada.

"Jis... Jis lietė Amelia ir aš supykau... Mes susimušėme ir jis gavo daugiau.." Jis pasakė kiek nervingai, bet liūdnai. Jis yra labai girtas.

Mano pyktis sukilo atrodo. Gumulas pastrigo gerklėje. Ir vėl ta sušikta Amelia.

"Žinai ką, Louis eik ir gink ją toliau. Iki." Pasakiau piktai ir apsisukau eiti.

"Mažyte... Ko tu čia pyksti..."

"Louis, gal pakalbėsim kai būsi negirtas." Pasakiau greitai ir vos išėjus iš jo buto kelios ašaros nusirito skruostais.

Kodėl aš verkiu? Jis man patinka. Laikas pripažinti, kad man patinka Louis ir jis mane daro silpną.