Už dalies mintį visi sakom ačiū vitamick!!!!!!!!!!!!!!!
Caytlyn
Šiandien prabudau nuo keisto, bet skanaus kvapo mano kambaryje. Atsisėdau lovoje ir pamačiau ant naktinio stalelio padėtus pusryčius. Tai mane nustebino. Nors... Nieko keisto aš gyvenu su meno žmonėm jie visokių nesamonių gali pridaryt.
Pradėjau valgyt sausainius. Ir pirmąjį atsikandus pamačiau raštelį: Tikiuos raštelio neišmesi! Jis šiandien tau atneš laimę, o dabar lipk žemyn. Xdddd
Niu maždaug supratau kas parašė raštelį, kadangi dar truputį norėjau miego atsigėriau arbatos, kuri buvo prie sausainių ir atsiguliau į lovą. Bet noras nueit į apačią nugalėjo.
Apsirengiau chalatą su zuikučiais, įsispyriau į minkštutes šlepetes, plaukus perbraukiau su šukom, nes atrodžiau kaip ragana, kuri tuoj kažką pusryčiam suės.
Visa tai padarius atidariau kambario duris ir nuėjau iki laiptų. Pradėjau jeis lipti. Išgirdau balsus svetainėje. Dar palipus kelis laiptelius pamačiau tokį vaizdą:
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Visi berniukai kažko žiūrėjo pro langą. Aš atsikrenkščiau ir pagaliau jie pamatė mane.
-Liabas!-Pasisveikino kaip mažas vaikas Niall. Ir tada aš pajaučiau kaip mano kaulai traška. Jie visi pribėgo prie manęs ir apsikabino. Bet apsikaninimas buvo keistas.
-Aaaa, man oro trūksta!- Sušukau iš paskutinių jėgų ir jie mane paleido.
-Einam į lauką!-Pasakė Harry ir aš pasižiūdėjau į jį kaip į nevisai sveiką.
-Žmogau, dabar vasaris, o ne vasara!- Pasakiau jam, o jis tik nusijuokė.
-Nesušalsi.-Vienu, bet įtikinamu žodžiu pasakė Liam ir aš juo patikėjau.
***
Visi jau stovėjom lauke. Tiksliau aš stovėjau užrištom akim ir jie mane kažkur vedė, bet galų gale sustojo. Nuėmė tą raištį nuo akių. Ir aš pamačiau nuostabų vaizdą.
-Su valentinu!- Pasveikino Louis ir sulaukiau milijono bučinukų nuo jų visų. Zo ir mane apsikabino.
-Buvau pamiršus, kad šiandien vasario keturiolikta.-Pasakiau ir nusišypsojau, bet šypsena greitai baigės. Niall į mano rankas įbruko strėlytę.
-Kam šitas daiktas?-Paklausiau be apžiūrinėdama strėlytę.
-Matai, čia yra apie 30 balionų širdučių. Dabar paimsi strėlytę į vieną nusitaikysi ir mesi!-Sušuko jis ir apkabino per pečius. Man taip buvo gera... Pala... Juk aš nepradedu įsimylėt, ane?
-Ne, nemesiu. Aš bijau jų!- sušukau ir pradėjau bėgti, bet NiNi mane sugavo.
-Mažyte, niekur neeisi, bent dėl manęs mesk strėlytę.- paprašė sukuždėdamas man į ausį.
-Mažiuk, tu mano, aš labai ji bijau.-Pasakiau ir pasižiūrėjau į jo akis, bet paskui akys nukrypo iki jo lūpų. Dabar norėjau pajausti jas.
-Žinau ką mastai! Pirma strėlytės, paskui bučinys!-Pasakė jis ir nusišypsojo, o aš nuraudau.
-Skamba mano telas, einu atsiliept. Pasakiau ir nubėgau į kambarį.
***
Paėmus telefoną pamačiau nežinomą numerį, kažkaip nemėgau atsakinėt į tokius skambučius, bet šį kart nusprendžiau atsiliept.
-Alio.-Pasisveikinau.
-Labas, čia...-Pradėjo kalbėt vyriškas balsas.
-Nereikia, Zayn. Tavo balsą atskirčiau iš milijono žmonių.-Pasakiau ir norėjau padėt ragelį.
-Palauk, paklausyk. Aš atsiprašau dėl visko, noriu tave susigrąžint.-Pasakė jis, bet kažkaip juo nepatikėjau.
-Žinai Malik, tu apsirūkęs matyt! Dabar tu tas žmogus kurį matyt mažiausiai noriu. Nepamiršk aš esu tavo sesė!-Paskutinį žodį pabrėžiau ir padėjau ragelį. Ir nusprendžiau grįžt į lauką.
***
-Mesk, mesk, mesk, mesk!-Skandavo visi ir aš mečiau tą strėlytę jau trečią kartą, nes kitus du nepataikiau. Ir pagaliau pamačiau, kad krenta lapelis.
-Aš pataikiau! Pataikiau!-Rėkiau ir bėgiojau po visą kiemą.
-Hei! Pasidžiaugsi paskui, kas ten parašyta?-Paklausė Harry. Ir tik tada prisiminiau tą lapą.
-Tai....-Užtęsiau kai perskaičiau lape parašyta vardą.
-Kas, kas, kas?-Paklausė Zo.
-Nailerris! Ir aš turiu jį pabučiuot!-Pasakiau ir jie kaip visada suošė. O aš priėjau prie jo ir įsiaiurbiau į lūpas.
***
Dabar aš sėdžiu svetaineij ant sofos, įsisupus į pledą. Truputį sušalau lauke.
-Imk, arbata padės užmigti!- Pasakė Liam atnešęs man arbatos.
-Ačiū.-Padėkojau jam ir labai greitai išgėriau arbatą. Pradėjau galvoti apie Niall'ą su ta mintimi ir užmigau...
Pagaliau Dainorita sugrįžo! Nežinau kada vėl bus dalis, nes beveik susitaikiau su tuo žmogum (beveik susitaikiau ir dabar kažkaip keršto planas nerengemas) /nekreipkit dėmesio/.
Ti va... Labai Jums ačiū, kad skaitot šią pievą ir jei nerodo paveiksliuko vidurį istorijos sorriukas. Norėjau išbandyt kažką naujo WP.
