uh I hate you

3.1K 175 9
                                    

- Kelkiisss,- kažkas pasakė.

- Būtina?- sumurmėjau ir užsidengiau veidą pagalvę.

-Taip tu tingine! Greičiau nes užšoksiu ant tavęs,- suriko. Vis dar nežinau kieno tai balsas.

- Mhm,- burbtelėjau.

Staiga pajutau svorį ant savęs.

- Ohh nulipk, kad ir kas busii, sulaužysii,- numykiau.

- Nežinai kas aš?- sukikeno.

Brad.

- Brad! Nulipk nuo manes, tu toną sveri!- sušukau.

- Wow, nerėk,- nusijuokė ir nusirideno nuo manęs.

- Ko nori?- paklausiau vos dar nepakeldama galvos.

- Už 30 minučių išvažiuojam,- pasakė.

- 30?!- surikau. - Negalėjot anksčiau pakelt?- greit pašokau iš lovos ir pradėjau lakstyt po kambarį, o Brad tik juokėsi. Ot asilas.

Greit viską pasidariau ir grįžus vėl į kambarį iš vonios radau Brad vis dar sėdintį ant mano lovos ir sulindūsį į telefoną.

- Važiuojam?- paklausiau.

- Jo varom,- linktelėjo ir atsistojo.

Nusileidom į apačią, aš dar praeidama pro virtuvę pagriebiau obuolį. Užsidėjau batus ir tik dabar pastebėjau, kad nieko nėra.

- Kur kiti?- paklausiau.

- Jiems atsibodo tavęs laukt,- pasakė aš pavarčiau akis. - Tai sakė man likt ir atvažiuot dviese.

- Uhh,- numykiau.

- Su manim nėra taip ir blogai,- mirktelėjo.

- Jo, dvigubai blogiau,- sukikenau.

- Well ačiū,- pavartė akis.

Mes išėjome iš namų ir nuėjom į mašiną. Aš greit įsėdau ir iškart paleidau muziką per radiją. Važiavome tyloj. Nu gerai ne visai. Aš dainavau jis juokėsi, kartais jis irgi dainavo. Buvo gan linksma.

Privažiavom kažkokią studiją. Už durų girdėjosi jau vaikinų balsai. Įėjom ir visų žvilgsniai iškart nukrypo į mus. Nekenčiu tokių momentų.

- O kas gi čiaa,- sukikeno Tristan.

- Hm įdomu man ir, kai sužinosi pasuk,- parodžiau ženklą, kad skambintų.

- Kaip užknisa kai nežinau ką atsakyt,- pavartė akis jis.

- Taip, nes tu nesi toks tobulas kaip aš,- pasakiau sassy balsu ir pažiūrėjau į savo nagus.

- Ji mane užknisa,- sumurmėjo.

- Aww, kaip miela,- šyptelėjau.

Jis suurzgė ir visi nusijuokė.

- Taiii, pradedam? Ką reikės daryt?- paklausiau.

- Gerai, pradėsim nuo to....

***

- Thats all I have to say so baby can we dance?- Brad pabaigė ir aš priėjus jį pabučiavau. Po to staigiai atsitraukiau ir pabėgau nes tipo ji tėvai grįžo.

Turbūt visam šitam klipe, labiausiai man patiko dalis kai turėjau jam trenkt. Fainai buvo.

- Na ką! Šaunuoliai!- pasakė tas vyras kuris čia padėjo viską suorganizuot. Aš vis jo vardą pamirštu.

- Viskas?- paklausiau. - Aš pavargauu,- numykiau.

- Viskas, galit važiuot namo,- JIS pasakė.

- Ačiū dievui,- sumurmėjau.

- Tai važiuojam taip pat kaip ir atvažiavom,- pasakė Connor.

- Jo gerai,- burbtelėjau.

***
- Tristan tu eik namo aš dar pas Natalie užeisiu!- pasakiau kai išlipau iš mašinos.

- Jo gerai,- šūktelėjo ir nuėjo prie durų. Aš apsisukau ir nužingsniavau paskui Brad.

- Pas mane eini?- paklausė.

- Ne, pas Natalie,- sukikenau.

- Tu gi žinai,kad mes..- pradėjo sakyt, bet aš pertraukiau.

- Sakiau einu pas Natalie,- suurzgiau.

- Uhh nekenčiu tavęs,- sumurmėjo.

- Awwwwwww, kaip mielaaaaaa aš irgi tavęs,- numykiau.

Pagaliau užėjom į namus. Pasisveikinau su ponia Simpson ir nuskridau link Natalie kambario. Jau norėjau daryt duris, bet ji spėjo atidaryt prieš mane ir tiesiai į galvą.

- Auč, Natalie,- sumurmėjau ir pasitryniau kaktą.

- Oj sorriukas, ateik,- nekaltai šyptelėjo.

Aš vis dar tryndama kaktą nuėjau į jos kambarį.

- Tu gal ekstrasencė? Kad žinai, kad ateinu?- paklausiau.

- Nea, tiesiog balsus ir žingsnius girdėjau,- sukikeno. - Nu tai pasakok, kaip sekėsi filmuotis?

- Ah, normaliai, labai pavargauu,- atsidusau.

- Palauk, dar pora dienų ir savaitgalis,- šyptelėjo.

- Nu joo.

Dar pakalbėjom ir aš nusprendžiau, kad man reikia eit namo. Atsisveikinau su Natalie ir išėjau iš kambario ėjau link laiptų, bet atsitrenkiau į šlapio žmogaus krūtinę. Pakėliau akis ir sutikau dvi rudas akis. Brad stovėjo apsivyniojęs rankšluostį aplink juosmenį ir nuo jo garbanotų plaukų varvėjo vanduo. Nemeluosiu. Jis karštas, bet ir sušiktas asilas.

- Atsiprašau,- sumurmėjau.

Jis išsišiepė.

- Patinka ką matai?- paklausė.

- Asilas,- suurzgiau.

- Aha, aha,- nusijuokė. - Jau eini?

- Kaip matai,- atšoviau.

- Nu kam taip žiauriaii,- numykė. - Aj reikėtų pasikalbėt apie šiandien,- pasikasė galą kaklo lyg nervuodamasis.

- O kas dėl šiandien?- pakėliau antakį.

- Nu dėl to buč...- pradėjo, bet aš jį nutraukiau.

- Mes neturim apie tai nieko kalbėt, aš einu. Labanakt,- sumurmėjau ir praėjau pro jį.

- Labanakt,- dar išgirdau jį sakant prie visiškai nusileidžiant į apačią.

- Jau eini, brangioji?- paklausė ponia Simpson.

- Taip,- šyptelėjau.

- Gerai, bet kada vėl užeik, tu čia visada laukiama,- nusišypsojo.

- Ačiū,- apsikabinau ją ir išėjau iš namų.

- Aš jau namie!!- surėkiau įėjus.

- Geraiii!!- atrėkė kitas balsas.
Nesupratau ir nuėjau į svetainę. Ten sedėjo Tristan, James ir Connor.

- Oo labas, vėl,- sukikenau.

- Labas,- nusijuokė Connor.

- Ką čia daroot?- paklausiau krisdama šalia jų ant sofos.

- Sėdim?- padarė *duh* face James.

Pavarčiau akis.

- Geraii, aš einu,- patrūkčiojau pečiais ir nuėjau į kambarį.

Atidarius duris net pašokau iš išgąsčio. Ant lovos sedėjo...

[ Best Friend's Brother ] B.S.Where stories live. Discover now