Šiandien tu neatėjai.
Neatėjai į tą suknistą stotelę.
Tavęs tiesiog ten nebuvo.
Tavęs joje neradęs mane apemė panika ir aš bandžiau išmąstyti visus teigiamus variantus.
Neigiamų vis tiek buvo daugiau.
Vos pagalvojus, kad gal būt tau dėl kažkokių priežasčių važiuoti ketvirtu autobusu reikėjo tik tuos du ketvirtadienius, man darėsi bloga.
Tu nei neišsivaizduoji kaip aš suknistai tavęs visą savaitę ilgiuosi.
Kad tas vienintelis ketvirtadienis pasirodžius tau dabar yra vienintelis dalykas dėl ko noriu gyventi.
Aš norėjau turėti tavo telefono numerį.
Galėčiau paskambinti, paklausti kodėl neatėjai, ar viskas gerai.
Tačiau aš esu per ne lyg drovus tave užkalbinti.
Gal būt kadanors tu užkalbinsi mane?
Amžinai tavo, Setas
![](https://img.wattpad.com/cover/73673857-288-k964546.jpg)
YOU ARE READING
Ketvirtoji Stotelė [BAIGTA]
Short StoryKiekvieną ketvritadienį sutikdavau ją toje pačioje stotelėje, tuo pačiu laiku. Ji buvo tokia suknistai graži. Tačiau aš buvau per nelyg drovus ją užkalbinti... Todėl ji užkalbino mane.