Maybe You Know My Destiny z.m.

3

-Ne rimtai, tai nejuokinga.. - paėmiau jo ranką ir patraukiau. Jis tą ranką tiesiog permetę man per pečius ir uždėjo ant mano kėdės atlošo. Sėdėjau atsirėmus į jo ranką ir buvo labai nejauku. Kažkaip, negerai čia.

-Man tai visai juokinga.. - jis atsakė po netrumpos pauzės.

-Nedaryk iš savęs klouno. - atsisukau į jį. Jis žiūrėjo į mane su savo rudomis akimis ir aš jose skendau. Jis ne toks vaikinas, kaip visi. Velnias, jis toks keistas... Jo skruostikauliai tokie ryškus, tai padaro jo veidą labai išraiškingu. Tuomet nusisukau toliau spręsti uždavinių ir laukiau skambučio, norėjau iš čia išeiti... Mintyse sukosi, mintis, kad gal reikia pasakyti, kad blogai jaučiuosi ir išeiti... Na aš ne visai meluočiau, aš jaučiuosi ne itin puikiai, plius man labai labai nejauku dabar.

-Ką veiksi vakare? - nuo jo klausimo net krūptelėjau.

-Su tavim niekur neisiu.. - atsakiau ir vėl atsirėmiau į kėdės atlošą.

-Kodėl tu manai, kad aš tave noriu kažkur kviestis? - jis žaidė žodžių žaismą..

-Kodėl tu dar norėtum sužinoti, ką aš veiksiu vakare? - pakėliau antakį.

-Na gal man tiesiog įdomu... - jo lūpose žaidė šypsena.

-Na aš atsakiau.. - šyptelėjau ir aš. Suskambėjo skambutis, o mes sustingę vistiek žiūrėjom vienas kitam į akis.

-Tu toks keistas.. - pasakiau vėl ir nusisukau susidėti daiktų. Kai atsisukau vėl į jo pusę, jo nebebuvo šalia.

Išėjau iš kabineto.

-Na kaip sekėsi? - juokėsi Ruth..

-Nesikabinėkit.. - nusijuokiau ir visos nuėjome prie prancūzų kalbos kabineto.

-Hey.. - Jollie priėjo prie manęs ir mes apsikabinom..

-Labas, tikiuosi manęs nelaukei, aš pramiegojau. - sukikenau.

-Ne.. Net nelaukiau iš tikro.. Einam iki valgyklos? - ji pažiūrėjo į mane..

-Jo žinoma... - atsakiau ir pasukom eiti koridoriumi.

-Tai kaip eina diena? - ji klausė, nes žinojo, kad kūno kultūra su Zayn klase, o ji laaabai norėtų, kad mes būtumėm kartu..

-Pavėlavau, tai laukiau fojė ant suoliuko.. - sukikenau.

-Oww, gaila, su Zayn nesusitikot.. - ji susiraukė.

-Užtenka man to Zayn, ačiū. - pavarčiau akimis.

-Nunu, kas jau buvo? - ji nekantravo išgirsti, kad mes su Zayn kažką darėm.. Keistuolė.

-Nieko, tiesiog. Kartu sėdėjom per matematiką, nes buvo jungta.. - atsakiau gan paprastai.

-Ir? - ji neišstovėjo ant žemės nešokinėdama, norėjo žinoti viską.

-Nieko nebuvo, tiesiog sėdėjo šalia. - susiraukiau.

-Meluoji, jis visada tave pakibina, taip nebūna, kad nieko. - ji pavartė akis. -Pasakoji viską.

-Nu nieko, dieve, nieko neatsitiko.. - atsistojom prie prekystalio.

-Man mineralinio vandens. - Jollie pasakė ir padėjo pinigus ant metalinio paviršiaus.

-Melagė.. - ji nusijuokė ir mes nuėjome prie stalo atsisėsti. Ji atsigėrė savo vandens.

-O tau kaip sekas?- nukreipiau temą.

-Ai ką žinau, gerai.. - ji trūktelėjo pečiais... Suskambėjus skambučiui Jollie tiesiog pabėgo, bijojo pavėluoti į istoriją.

Lipau laiptais lėtai.

-Lėlyte.. - už savęs išgirdau balsą.. O ne..

Pradėjau greit bėgti laiptais.

-Kur bėgi... - jis prirėmė mane prie senos, kai tik užlipau laiptais į trečią aukštą.

-Paleisk mane.. -sušnypščiau.

-Tu žinai, kaip aš noriu tavęs. - jis lyžtelėjo mano kaklą.

-Pasitrauk, nes apsivemsiu.. - sukandus dantis iškošiau. Jis sugriebė man už užpakalio ir stipriai suspaudęs pasilenkė man prie ausies.

-Derek, atsiknisk, nes pradėsiu rėkti... - jis patraukė ranką nuo mano sėdynės ir prispaudė mane, o su kita ranka uždengė burną.

-Sucypk ir tu neįsivaizduoji, kas tavęs lauks. - ji šnabždėjo man į ausį. Derek šlykštus balsas man ausis degino.

-Sucypk ir aš tave nusivešiu į mišką, o žinai, kas bus miške, jei neklausysi? Nežinai? Aš tave taip išdulkinsiu, kad tu nepaeisi mėnesį, o paskui pati maldausi, kad pakartočiau.. - jis lyžtelėjo mano ausį..

KĄ daryt?

Įkandau jam į ranką ir stipriai pastūmus pabėgau, nubėgus iki prancūzų kabineto tiesiog įkritau į jį.

-Bonjour? - mokytoja atsisuko į mane.

-Bonjour, excuse moi... - atsisėdau į savo vietą...

-Kas atsitiko? - Laura atsisuko į mane.

-Viskas gerai.. - šyptelėjau.

Šiandien kartojomės būtuosius laikus, noras mokytis šią kalbą, nustelbė mano mintis apie ką tik įvykusį įvykį. Derek yra šūdo gabalas, kuris bando mane išgąsdinti visada, bet tai jau nebejuokinga.

Kažkas pasibeldė į duris. Visi į jas atsisuko ir baltos durys prasivėrė.

-Atsiprašau, man reikia Salomina, ar galit išleisti ją? - Zayn iškišęs savo galvą pro duris pasakė.

-Na, gerai, Salomina eik.. - mokytoja atsisuko į mane, o visi liko nesupratę kas čia vyksta... Aš taip pat.

Aš atsistojau..

-Pasiimk daiktus, nespėsi grįžti į pamoka.. -jo balsas buvo kažkoks kitoks, lyg ir piktas, ar aš kažką padariau?