Summer Camp [SUSTABDYTA]

Chapter 12.

<Alexis pozicija>

Atsikėliau anksti ryte, jau buvau įpratusi keltis vos išaušus. Apsivilkusi halatą nusileidau į virtuvę ir pamačiau virtuvėje besiruošiantį tėtį.

"Labas rytas." Vos išvydusi jį pasisveikinau.

"Labas." Ištarė jis nusišypsodamas.

"Kavos?" paklausiau.

"Kaip visada." mirktelėjo ir toliau mėgino užsirišti kaklaraištį.

"Svarbi diena?" paklausiau dėdama cukrų į puodelius.

"Važiuoju susitikt su svarbiu žmogum, nuo jo priklauso visas mano verslas." pasakė jis.

"Štai tavo kava." padaviau puodelį karštos kavos.

"Ačiū." ištarė.

Nusišypsojusi jau norėjau eiti į svetainę kai per langą pamačiau šalia mūsų esančiame name sunkvežimį su baldais ir keleta žmonių.

"Gal žinai kas čia vyksta? Ką tie žmonės veikia prie Lucky namo?" paklausiau grįžusi į virtuvę pas besiruošiantį tėtį.

"Girdėjau kad Smith šeima išsikraustė, dabar turim naujus kaimynus." pasakė gurkštelėdamas kavos.

"Oh..." atsidusau.

"Turėtum nueiti susipažinti, nunešti lauktuvių." žvilgtelėjo į mane.

"Leisk padėsiu." priėjusi pataisiau tėčio kaklaraištį.

"Ačiū, jau lėksiu." pakštelėjes į žandą susirinko daiktus ir išėjo pro duris.

Dar kart žvilgtelėjau pro langą, kieme stovėjo du suaugusieji, šalia jų daiktus po biški nešiojo jaunas, gražiai apsikirpes ir sportiškas vaikinas, taip pat matėsi graži tamsiamplaukė mergina kalbanti telefonu ir įnirtingai mosuojanti rankomis. Galiausiai baigiau spoksoti ir pagriebusi sprite išėjau į terasą. Įkvėpusi šviežio ir gaivaus oro atsiguliau ant gulto. Netrukus mano ramybę pertraukė telefono skambutis.

"Labas rytas!" sušuko Loren vos man pakėlus telefoną.

"Labas, nebūtina šaukti." pasakiau pridėjus ranką prie ausies.

"Atsiprašau, tai ar einam šiandien kažkur?" paklausė ji.

"Na manau galim, atvyk pas mane, laukiu po pietų." pasakiau.

"Sutarta." pasakė ir padėjo ragelį.

Išgirdau terasos langus atsidarant, matyt pakėliau mamą.

"Labas rytas, ko nemiegi?" paklausė mama.

"Aš kaip visada." atsakiau.

"Mačiau nauji kaimynai atsikėlė." pasakė ir žengė žingsnį nuo slenksčio.

"Tėtis sakė nueit pasilabint, lauktuvių nunešti." atsistodama pasakiau.

"Na tai einam iškepsim kokį pyragą." pasakė mama.

Po keletos akimirkų jau gaminome pyragą. Mes dažniausiai taip sveikiname savo naujus kaimynus. Taip pat sveikinom broliją kuri gyveną prieš mus, jie pasirodė labai malonūs vaikinai, neatrodė labai pasiute iki kol vidurį nakties per visą rajoną pradėjo triukšmauti surengdami vakarėlį. Teko stebėti per langą kaip visus po biški išveža policija, tragiškai baigėsi.

-----------------------------------

"Tu pabelsk o aš palaikysiu pyragą." pasakė mama.

"Gerai." atsakiau.

Priėjus duris pabeldžiau keleta kartų ir tiesiai prieš mus išdygo moteris. Iš išvaizdos galima buvo sakyti kad ji tvarkynga bei elegantiška moteris, tad mano mama tikrai turėtu su ja susitarti.

"Sveiki nauji kaimynai!" nusišypsojo mano mama moteriškei.

"Labadiena." pridūriau aš.

"Sveikos merginos! Kaip malonu sulaukti tokių svečių." pasakiusi moteris rankos mostu pakvietė mus į vidų.

Kadaise labai dažnai lankiausi šiame name, kai čia gyveno Lucky. Pažįstu šį namą kuo puikiausiai. Buvo keista matyti kitus žmones čia, kitus baldus.
Netrukus prisistatė visa šeima.

"Aš Olivia, o čia mano dukra Alexis." pasakė mano mama.

"Malonu, aš Gloria, štai čia mano vyras Simonas, dukra Kristen ir sunūs Zac." Visus išvardijo moteris.

"Tai leidžiam vaikams susipažint, o patys gal užeikim į virtuvę, kavos." prabilo šalia stovintis vyras.

"Puiku, štai iškepėme jums vyšnių pyragą." nusišypsojo mano mama ir pasišalino su naujais kaimynais į virtuvę. Vaikinukas taip pat kažkur pabėgo.

Likau viena su Kristen.

"Sveika." nusišypsojo Kristen.

"Labas." šyptelėjau atgal.

"Gal nori užeit į mano kambarį?" paklausė ji.

"Galim." pasakiau ir pradėjau lipti laiptais paskui ją.

"Kiek tau?" paklausė ji.

"18. O tau?" paklausiau taip pat.

"19 suėjo prieš keleta dienų." atsakė.

"Čia gyveno mano geriausias draugas." pasakiau paimdama į ranką nuotrauką kuri stovėjo ant stalo.

"Koks jo vardas?" paklausė.

"Lucky." atsakiau.

Mergina nieko neatsakė, tik kuitėsi savo daiktuose, pro langą matėsi vidinis kiemas, jame buvo krepšinio aikštelė kuriame mačiau vaikiną. Jis mėtė į krepšį.

----------------------------------

Galiausiai po pietų jau buvau namuose, aišku mano mama gerai susibendravo su nauja mūsų kaimyne tad pasiliko pasišnekučiuoti daugiau, kadangi buvau susitarusi su Loren turėjau palikti ją ten vieną.
Ilgai Loren nereikėjo laukti, po keletos akimirkų ji jau buvo pas mane, sedėjome svetainėje gerdamos gaiviuosius gėrimus.

"Mano vienas draugas įstojo į broliją prieš tavo namus, jie rengia vakarėlį, galbūt mums reiktu ten nuvykt?" Naršydama telefone prabilo ji.

"Galim, vistiek nuobodu čia." pasakiau atsidusdama.

"Puiku,bet turėsi duoti man ką apsirengti." mirktelėjo ji.

"Einam pasižiūrėsim." linktelėjau galvą į laiptų pusę ir nieko nelaukusi nulėkiau į savo kambarį norėdama pabėgti nuo Loren.

-----------------------------------

Atsiprašau kad taip ilgai nekėliau dalies, tiesiog atostogauju ❤ Lav ju🎈