Jeigu atvirai, tikslaus atsakymo į šį klausimą net nežinau. Tiesiog, man atsibodo tos visos bereikšmės ''seilės'' apie kurias rašiau. Nes, jeigu realiai pamąstytume taip realybėje niekada neatsitiktų, o mano istorijos žanras buvo ''fanfiction'', o ne ''fiction''. Bet ''fiction'' jos pavadinti irgi negalėčiau, nes ten buvo per daug romantikos ir kaip aš sakau ''seilių''. Kurios man yra įgrisusios iki gyvo kaulo (nesuprantu kaip mano mama gali žiūrėti tas rusiškas melodramas, kurios yra gryna nesąmonė).
Anyways, yra dar daugiau priežasčių, kurios mane pastūmėjo prie istorijos naikinimo. Viena iš priežasčių buvo begalinis minčių trūkumas, kurį jau minėjau praeitoje dalyje (bet gi aš turiu dar pasikartoti, kokia nevykėlė...) Tiesiai šviesiai sakau, žiauriai knisa kai tu atsisėdi rašyti dalies ir tavo galvoje švilpia vėjai arba tu galvoji apie ką nors išvis nesusijusį su istorija. Bet ne, tada tu vistiek ką nors parašai, perskaitai ir pamačiusi kokia beviltiška esi rašyme viską ištrini ir pasiėmusi dėžę ledų, bei įsijungusi ''Amerikietišką siaubo istoriją'' bandai užsimiršti ir kartoji sau ''rytoj aš turėsiu daugiau minčių ir parašysiu nuostabią dalį, kuri sulauks vote ir komentarų (svajone lik sveika). Tu atsikeli kitą dieną ir supranti, kad, po velnių, tu tikrai esi beviltišką serialų maniakė ir šiandienai tu užsibrėži (kodėl šį žodį braukia?) tikslą, peržiūrėti dar bent dešimt serijų (iš patirties sakau, tai yra simptomas, jog turi priklausomybę serialams).
Priežastis numeris du: mokslai. Kad ir kokia beviltiška moksluose aš esu, vieną dalyką supratau, kad kompiuteris ir Wattpad'as už mane namų darbų neatliks ir kontroliniams nepasiruoš, o dar ta nelemta muzikos mokykla, kurioje turi sėdėti iki šešių, grįžti namo su gumine galvele, ruošti namų darbus, padėti mamai, ir dar galvoti apie istoriją. Bet kaip mano mama sako ''ką išmoksi ant pečių nenešiosi''. Tad aš pasiklioviau jos posakiais ir pradėjau rimčiau žiūrėti į mokslus ir istorijas padėti šiek tiek nuošaliau. Nes visgi, kompiuteris sukelia nereikalingą stresą, kurio ir taip turiu per akis.
Priežastis numeris trys: ''Wattpad'o'' teršimas niekais. Ir pati rašiau tokius niekus, bet dabar esu be galo laiminga kad tai mečiau. Ir nuo dabar aš esu dar viena iš tų merginų, kurios yra nusistačiusios prieš ''Fanfiction'us'' bet manau daugelis man pritars, kad ''Wattpad'as'' visas tiesiog žiba įvairiomis ''daddy kink'' ir panašaus stiliaus istorijomis, kurias daugiausiai rašo mažametės mergaitės. Na nežinau, gal būt, tai yra kažkoks naujas ''trendas'' rašyti apie sadizmą ir pedofiliją. Bet, aš tikrai nelikau sužavėta perskaičiusi kelias tokio tipo istorijas. Jeigu atvirai, net nusipurtyti verčia. Kai aš buvau tokio amžiaus tikrai negalvojau apie tai ir išvis nuo ryto iki vakaro žaisdavau su lėlėm, nes jos man atrodė nuostabiausias dalykas pasaulyje. O dabar, nesuprantu kur ritasi pasaulis, kad vaikai šitaip degraduoja(ČIA TIK MANO NUOMONĖ, NETURIU JOKIO TIKSLO KĄ NORS ĮŽEIDINĖTI). Žinoma, yra keli ''fanfiction'ai'' ,kurie yra verti jūsų dėmesio, bet aš kalbėjau ne apie juos.
Tai štai kelios esminės priežastys dėl ko pašalinau savo istoriją.
P.s. Atsiprašau už klaidas.
-voveraitė
