Tūkstančių tūkstančius kartų mačiau tave.
Žinai, ką man primeni?
Primeni man Elką.
Mano sesutę.
Ji mirė.
Deja, aš nespėjau jos paragauti.
Kaip gera, kad tave galiu ragauti tūkstančius kartų.
Tu vis atgimsti.
Manau, kad tu deivė.
O aš dievas.
Aš valdau mirtį.
Tu valdai gyvybę.
Argi mes nepanašūs?
Bet ne, mes labai skirtingi.
Tu gera.
Aš... nelabai.
Tu šviesi.
Aš? Tikriausiai ne.
Aš baltas kaip sniegas, ant kurio mėtėsi pieniniai Elkos dantukai.
Aš vaiduoklis.
Tu esi tarsi neapsakomos šviesos ir džiugesio žiburys man tamsiame gyvenime.
Tu viską nušvieti.
O kai tave suvalgau, pats imu šviesti.
Aš noriu šviesti, noriu būti geras, doras, lengvas, ramus.
Kaip tu.
Todėl man reikia tavęs.
Dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Ir dar
Be pabaigos...
Tu mane užvaldei.
Aš noriu tavęs.
Bijau, kad man niekada tavęs neužteks.
O kas, jeigu tu staiga pradingsi?
Jeigu daugiau niekada neatgimsi?
Aš liksiu vienas.
Tamsus.
Bet dabar...
Dabar viskas gerai.
Kol tu esi čia.
YOU ARE READING
Abstinentas ✔︎
HorrorŽiauri, sadistiška, bjauri, šlykšti, atstumianti... bet gal žavi..? 'Supratau, kiek ilgai jau alkstu, tik tuomet, kai tavęs paragavau. Matau tave matau tave pažįstu, Seku tave, Noriu noriu noriu nudirti tau odą girdžiu tave uodžiu tave mataumatauma...
