Bestfriend vs Boyfriend (2 Dalis )

7 skyrius

-Kelkis,-išgirdau balsą ir sulaukiau smūgio iš pagalvės į galvą. Suurgzgiau ir atsiguliau ant kito šono.-Mila, saulė jau senai atsikėlė, o dabar metas tą patį padaryti ir tau.
-Palik mane ramybėje, Shawn. Eik pas savo Heilę...
-Ummm.
Tai nuskambėjo visai kitaip nei mano įbrolis. Nenorom praplėšiau akis.
-Maikai?
-Labas,-vyptelėjo vaikinas.
Pasitryniau ranka akis.
-Ką tu čia veiki?
-Atėjau žadinti miegančiosios pabaisos,-gūžtelėjo draugas. Pervėriau jį piktu žvilgsniu.-Juokauju. Shawn prašė įsitikinti ar gyva.
Pakėliau antakį.
-Kas? Nežiūrėk taip į mane,-Maikas lyg gindamasis aukštyn iškėlė rankans.
-Kam jam tai rūpi, juk pats su Heile trinasi,-pavarčiau akis.
-Šiaip tai visai ne,-nutęsė vaikinas, pakėliau antakį.- Jis dirba. Kavinėje.
-Tu čia rimtai?-su nuostaba paklausiau.
Tamsiaplaukis linktelėjo.
-Žinai, nori šlamančių užsidirbt vaikinas,-nusijuokė Maikas.
Aš tik linktelėjau ir užsikasiau po patalyne. Pajaučiau kaip lova šalia manęs įdumba. Sulaukiau baksnojimo, atsidususi nusitraukiau kaldrą nuo galvos. Tamsiaplaukis vyptelėjo ir susikryčiavo rankas po galva. Telefonas esantis ant naktinio stalelio suklinksėjo. Pasisukusi sugraibiau jį.
Feliksas:Labas rytas ^^
Šyptelėjau.
-Kas rašo?-nusijuokė Maikas iš manęs.
-Feliksas,-atsakiau.
-Tai aš jau eisiu tada,-tarė vaikinas ir pradėjo keltis iš lovos.
Nežinia kur nutėškiau telefoną.
-Neaaa,-suzyziau ir nutempiau Maiką už rankos atgal į lovą. Šis nukrito šalia manęs.-Niekur tu neisi,-užkėliau vieną koją ant tamsiaplaukio, rankomis stipriai jį apsikabinau. Galvą padėjau jam ant peties ir užsimerkiau. Maikas tik atsiduso.
Tik po kiek laiko supratau ką aš darau. Susinepatoginusi nukėliau kojas nuo draugo ir palindau po kaldra. Vaikinas prunkštelė.
-Jau galiu eiti?
-Neee, man reikia tavęs,-patempiau lūpą.
-O kaip tas tavo Feliksas?-pakėlė antakį.
-O ką jis?-susiraukiau.
-Nieko,-papurtė galvą.
-Ar tuuu,-pažvelgusi į Maiką nutilau.
-Kas?-paklausė draugas. Tik papurčiau galvą.-Milaaa, pasakyk.
Atsidusau.
-Ar tu pavydi?-tariau.-Manęs, Feliksui?
Vaikinas nusuko akis. Ar jis rimtai?
-Aš nenoriu tavęs prarasti,-tyliai tarė jis.-Juk visi puikiai žinom, kad kai atsiranda vaikinas, draugus nustumiam į antrą planą.
Šyptelėjusi apsikabinau tamsiaplaukį.
-Taip nebus, plius abejoju ar Feliksas kada nors bus mano vaikinas,-nutęsiau.
-Ta prasme?
-Abejoju ar aš jam patinku,-patempiau lūpą.
-Pff,-prunkštelėjo Maikas ir pavėlė man plaukus.-Baisus čia daiktas. Juk kažkam vistiek patinki.
-Pavyzdžiui tau?-pakėliau antakį ir pasilenkiau arčiau tamsiaplaukio. Jo mėlynų akių vyzdžiai buvo velniškai dideli. Vaikinas šyptelėjo ir prisimerkė.
-Pavyzdžiui man,-sušnibždėjo ir pirštu bakstelėjo mano nosies galiuką.
Nusijuokusi atsitraukiau nuo Maiko.
-Šiaip ar taip, man dabar jokių meilių seilių nereikia,-tariau.-Aš dar maža ir kvaila.
-Nu tikrai ne maža,-sukrizeno tamsiaplaukis.
-Ačiū,-pavarčiau akis.-Šiaip ar taip neįsivaizduoju ką veikčiau su vaikinu.
Maikas šelmiškai šyptelėjo ir pakilnojo antakius. Nusijuokiau.
-Nereikia čia išradinėti dviračio,-gūžtelėjo draugas.-Mylėtum, valgidintum ir niekada nepaliktum.
-Tada kuom vaikinas skiriasi nuo draugo?-mąsčiau.
-Kitokie jausmai... bent aš taip manau.
-Pavyzdžiui?-pakėliau antakį.
-Ah nu nežinau, Mila. Juk tai meilė, negi niekad nesi kažko įsimylėjusi,-Maikas atrodė truputuką suirzęs.
-Esu,-nutęsiau.-Bet visad simpatija buvo vienpusè...
-Oh,-tepratarė vaikinas.-Jei tai tave paguos, ne tu viena myli be atsako.
Pažvelgiau į susimąsčiusį tamsiaplaukį.
-Ji tavęs nemyli?-paklausiau.
-Ji nori būti tik draugais ir abejoju ar tai skaitosi tokia meilė apie kokią kalbu aš.
-O ar ta mergina žino, kad ji tau patinka?
Maikas timptelėjo lūpą ir papurtė galvą.
-Na tai pirma pasikalbėk su ja, o tada ir galėsi sakyti, kad ji nori būti tik draugais,-tariau ir nusišypsojau.

-Tuk tuk,-Maikas pabeldė į stalą.
-Kas ten?-atsakiau nepakeldama akių nuo telefono.
-Ne aš,-tamsiaplaukis vyptelėjo.
-Ne aš kas?-prunkštelėjau.
-Neįsivaizduoju,-gūžtelėjo vaikinas.
-Tavo humoras yra legendinis,-tariau.
-Žinau,-nusijuokė Maikas. Aš tik linktelėjau ir sučiaupiau lūpas.-Nori išgirsti dar vieną?
-Gal apsieisiu...
-Ką vandenynas sako kitam vandenynui?-tarė draugas.
Atsidusau.
-Nežinau.
-Nieko,-sukikeno tamsiaplaukis.-Jis tiesiog pamojuoja!-Maikas pradėjo garsiai kvatotis.
Susiraukusi stebėjau vaikiną, vos nusėdintį ant kėdės.
-Tai nė nebuvo juokinga,-tariau.
-Kodėl tu tokia žiauri,-susiraukė vaikinas.
-Aš nesu žiauri, tik konstatuoju faktą,-vyptelėjau.
-Manai gali geriau?-pakėlė antakį draugas.
Prunkštelėjau.
-Žinoma.
Maikas tylėjo leisdamas man kalbėti. Atsidususi pasilenkiau arčiau vaikino.
-Kodėl viščiukas eina skersai kelio į kitą pusę?
-Nes arti nėra perėjos?-atsakė tasmiaplaukis.
Nusijuokiau.
-Ne. Tam, kad patektų pas idiotą į namus,-šyptelėjusi atsitiesiau.
-Tai nejuokinga,-tarė Maikas.
-Tuk tuk,-pabeldžiau į stalą.
-Kas ten?-paklausė jis, stebėdamas mane.
-Viščiukas,-sušnabždėjau ir nusikvatojau.
-Eik šikt,-susiraukė draugas.
Aš tik dar garsiau nusijuokiau.