Again

53 skyrius

Chloe P.O.V

„Galiu užeiti?"- švelnus merginos balsas pasklido po erdvę, užkliudydamas vyro klausos organus

„Chloe, dukrele, jau grįžai? Kaip sekėsi mokykloje?"-pakėlęs akis nuo popierių ir ranka paskatindamas prisėsti priešais sukluso

„Gerai, ačiū, o kaip Tau? Daug darbo?"- suraukė kaktą žvelgdama į šūsnį dokumentų, netvarkingai išdėliotų ant stalo

„Jo niekada netrūksta"- nervingai nusijuokęs grąžina žvilgsnį prie dukros „Kaip mokykla? Kaip tu?"

„Mokykla- na, kaip mokykla, beveik baigėsi"- šypteli puse lūpų , tačiau tyliam atodūsiui išsprūdus pro sukepusias lūpas tęsia „Aš? Na, būna ir geriau. Tik žinau, kad bent jau esu nebloga aktorė"- žaismingai trukteli pečius

„Styles'ų vaikinas?"- kilsteli vieną antakį, kol delnus sukabina kartu ir atrėmęs alkūnes į ąžuolinio stalo paviršių pasiremia smakrą, tačiau nenuleidžia nė truputį savo įdėmaus žvilgsnio

„Tas pats"- nervingai pasikaso pakaušį ši

„Ir kaip jums sekasi dabar?"

„Nesiseka"- nervingas juokas pasklinda erdvėje, tačiau po menkutės pauzės tęsia toliau „Nuo to karto, žinai, kai jis pasakė, kad viskas buvo tik jo nesveikas žaidimas, mes  nesišnekėjome. Negalėjau pažiūrėti į jo akis ir vaidinti ,kad viskas gerai, nes man tai nebuvo žaidimas, supranti? Tėti, Harry – geriausias mano draugas jau labai seniai, žeidžia ,kad tai pasikeitė, o dar labiau ,kai tau patinka vaikinas, kuris su tavimi tik žaidžia"- žvelgdama į savo pirštus netolygiai kvėpavo, lyg ruošdamasi  verkti, bet pažadas sau buvo stipresnis nė noras

„O jis?"

„Jis? Nežinau, Harry atrodo prasčiau nė aš, kas yra juokinga. Negaliu sakyti, kad nežinau, nes tikrai paslapčiomis per bendras pamokos žvilgtelėdavau. Tiesiog dar negaliu pamiršti- ne taip greitai. Jo žalios akys, žinai visada būdavo linksmos, tokios džiaugsmingos, o dabar ,nežinau, atrodo, kad kažkas mirė. Lyg būtų nemiegojęs ištisas paras. Naudodamasi proga sakydavau, kad einu pažiūrėti kaip mano komanda, na jau nebe mano- palaikymo šokėjos, treniruojasi, slapčia nužvelgdavau futbolo komandą, žinai, Harry nebesilanko treniruotėse. Man neturėtų rūpėti, bet rūpi. Jei tada viskas nebūtų buvę tik kažkoks bjaurus žaidimas, turbūt, sėdėčiau pas jį ir klausinėčiau kas negerai, aš tokia apgailėtina..."- užsidengia delnais veidą

„Chloe Argent, tu nesi apgailėtina, tiesiog tu turi didelę širdį. Tai pats geriausias tavo bruožas."- padrąsinančiai nusišypso

„Per savo širdį prisikenčiu"- nusijuokia ir greitai priduria „Gal galiu kuo padėti? Vis tiek, vasarą dirbsiu pas tave"- žvilgsniu parodo į dokumentus

„Na, dabar svarbiausia išsirinkti dar vieną pagalbininką, vasaros sezonui"

„Kiek moksleivių priimsi?"

„Du. Tave ir ką nors dar iš siuntusių savo CV aplankus"- perbraukia ranka per juodus plaukus ir dirsteli į bylas

„Ar kas nors paliko įspūdį?"

„Yra vienas, bet nenorėčiau, kad darbe tau būtų nepatogu, ypač žinant ,kad didžiąją dalį turėtumėte praleisti kartu"

„Turi omenyje?"- suraukia kaktą ir pasiima pirmąjį aplanką

„Harry?"- akys laksto per nuotrauką, visus tuos bruožus , kuriuos stengiasi pamiršti „Na, tai įspūdinga"

„Jei tau bus nepatogu..."

„Tėti, man malonu, tačiau tu turi rinktis kas dirbs tau, ne aš. Be to mes visi profesionalai , manau galime elgtis etiškai"- nusijuokia mergina pademonstruodama savo baltą šypseną