Užmerkiau akis. Staiga viskas tapo nesuvaldoma ir skausminga. Pajaučiau kraujo skonį burnoje. Nevaldžiau savo emocijų ir veiksmų, kol galiausiai mano akys atsivėrė. Nuo to momento - niekada to nebekartojau.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Pabudau po geros valandos. Pasiėmiau savo išmanųjį telefoną ir patikrinau ar niekas neskambino. Nebuvo jokių pranešimų. Vos nusileidau į apačią, mane pasitiko mama:
-Sveika, brangioji.
-Labas, mama ,- atsakiau ir nuėjau virtuvėn.
-Kaip šiandien sekėsi? ,- paklausė ji.
-Na, visai neprastai. Kaip sekėsi tau? ,- taip pat pasidomėjau.
-Tiesiog puikiai! ,- su džiaugsmu ji tarė. -Ką veiksi šiandien? Ji dažnai domisi mano veikla penktadieniais, kadangi jai labai įdomu kur ir su kuo žadu būti ar ką veikti.
-Na tikriausiai būsiu namuose ir žiūrėsiu filmus, nebent geriausiu atvėju išeisiu su Guoste pasivaikščioti.,- pakėliau antakius ir atsigėriau šalto vandens. Mama tiesiog nusišypsojo ir pradėjo dėlioti produktus. Nebekalbinau jos, o tiesiog išėjau į savo kambarį. Pasidarė vėsu, tad pasiėmiau adijalą ir susisukau į jį. Sėdėjau ir ilgai galvojau apie artėjantį skrydį, visą kelionę ir laiką ten, pas brolį. Staiga mane apėmė baimės jausmas ir netikėtai pajutau, kaip isteriškai verkiu... Tai pasikartojo.
Prisiminiau senelio laidotuves. Toji vasara man buvo tiesiog tragiška. Radusi savo senelio lavoną, supratau, kad viskas pasikeis. Net tuo momentu žinojau, kad jau pasikeitė. Mūsų santykiai buvo idealūs, jis buvo be galo nuostabus žmogus, bet... Jis buvo priklausomas nuo alkoholio. Tai vedė jį link kitų sunkių ligų, kurios galiausiai jį palaužė. Palaužė ir mus...
Stengiausi nusiraminti ir apie tai daugiau negalvoti. Nuėjau nusimaudyti po šaltu dušu ir pajutau pelengvėjimą. Džiovindama plaukus išgirdau, jog man kažkas skambina. Tai buvo Guostė:
-Klausau?
-Gal nori šiandien su manimi, Saimonu ir Pijumi eiti į filmą?
-Na, manau, kad taip. Visvien neturiu ką veikti,- atsakiau.
-Šaunu! Atvažiuosime tavęs 21:00! Iki ,- ir ji numetė ragelį. Buvau šiek tiek nustebusi, kadangi nesitikėjau tokio pasiūlymo. Beje, Saimonas - jos vaikinas. Jis visai mielas, šiek tiek keistas, bet tikrai geras žmogus.
Pradėjau ruoštis. Nesipuošiau ir nedariau nieko ypatingo savo veidui. Atrodžiau visiškai paprastai ir tai man patiko. Tai tikroji aš. Žinoma, makiažas ir gražūs rūbai man prie širdies, tačiau šiandien širdis liepė rinktis kitą variantą ir dėl to nei kiek neabejojau.
21:00
-Kur keliauji?,- paklausė mama.
-Manęs atvažiuoja Guostė, keliausime žiūrėti filmą. Tad po poros ar triejų valandų būsiu namuose. Bučkis ,- pakštelėjau mamai į skruostą ir išėjau.
Jie jau manęs laukė. Įsėdau į automobilį ir pradėjome važiuoti. Kol važiavome visi linksmai kalbėjomės, juokėmės, kol galiausiai nutiko tai...
