05:30 (npsštm 3) [✔️]

148. (23.)

- Mums reiktų kada nors dar susitikti, - taria Stas mums išėjus iš prekybcentrio. Nusipirkau naują apatinį trikotažą ir suknelę, kai tuo tarpu Stas nušlavė pusę prekybos centro.

- Nemanau... - burbteliu ir ji sutrikusi pasižiūri į mane.

- Ką turi omenyje?

- Aš nesakau, kad turim būti priešės, bet draugėmis būti su tavimi taip pat negaliu, per daug nejauku, atleisk. Tiesiog... Tu vaikino kurį mylėjau labiau už save pačią mergina, pabandyk įsivaizduoti kaip jaučiuosi.

- Pala, - Stas stabteli. - Tu jį vis dar myli?

Greičiausiai.

- Ką? Ne, - nusijuokiu. - Tiesiog, nejauku.

- Oh, puikiai suprantu, - ji taip pat nusijuokia. - Kaip grįši namo?

- Mano vaikinas manęs laukia, - nusišypsau parodydama į Ricci laukiantį automobilyje.

- Gerai. Iki, - nusišypso ji ir mane apsikabinusi nueina link savo automobilio.

Su ja lengva bendrauti, bet nejauku.

- Labas, - pasisveikinu įlipdama į Ricci automobilį.

- Namo? - paklausia jis ir aš linkteliu. - Kaip sekėsi?

- Tu nieko nepasakysi apie mano plaukus? - kilsteliu antakius.

- O kas apie plaukus? - jis akimirkai dirsteli į juos, tada akis sugražina į kelią. - Žinojau, kad dažysi.

- Na gerai, - kietai sučiaupiu lūpas. - Sekėsi puikiai, manau, būsim draugės.

Neesmė, kad jai visai ką kitą sakiau prieš kokias penkioliką minučių.

- Ką pirkai? - paklausia Ricci žvilgtelėdamas į maišus šalia mano kojų.

- Nieko įdomaus, - trukteliu pečiais.

- Tai susitiksim rytoj? - silpnai nusišypso Ricci sustodamas mano kieme.

- Taip, iki, - pakšteliu jam į lūpas ir išlipu iš jo automobilio.

Kol liftas kilo iki mano aukšto, išsitraukiu telefoną.

Dysn: Stas verkia, ragana tu ;DD
Aš: aš tik buvau nuoširdi!!;(
Dysn: 😂😂
Dysn: susitiksim šiandien?;)))))))
Aš: žinoma.

Kartais nervina, kad galiu susitikti su juo tik paryčiais. Net ne kartais, labai dažnai.

Nusispiriu aukštakulnius ir veidu krentu į lovą. Jeigu rimtai neesu ta mergina kuriai patinka ilgai ir daug apsipirkinėti, diena su Stas mane tikrai išvargino. Net nepajutau kaip užmigau.

•Madison•

- Madison, kiek tu dar mane kankinsi?! - graudžiai atsidūsta Luke telefone.

- Nežinau... - nusišypsau. - Noriu kad eitumėm kažkur tik dviese, šiandien.

- Tau visada kažkas netinka!

- Madison, tiesiog nueik su juo į sušiktą pasimatymą! - surėkia Dysn nuo sofos.

Pasižiūriu į juos. Dysn guli ant sofos, Stas ant jo, abu telefonuose. Matau, kad Dysn rašo Kelsey. Stas tapo mano drauge, bet tai, kad ji Dysn mergina man niekada nepatiko.

Niekam nepatinka.

Ir tai, kad Dysn naktimis išsmunka pas Kelsey mane džiugina. Kai matau kitus laimingus, pati būnu laiminga.

- Ne šiandien, - nusijuokiu. - Iki, Luke.

- Tada rytoj!

- Iki! - pakartoju ir numetu ragelį.

- Madi, - prabyla Stas. - kiek tu dar jį kankinsi?

- Kol man nusibos, - kreivai nusišypsau.

- Mhm, - burbteli Dysn. - Arba nusibosi jam ir tu būsi su žmonėmis kurių nemyli.

Nejučia nusišypsau. Puikiai supratau, ką jis norėjo tuom pasakyti.

•Sahar•

Klykdama pradedu bėgti nuo rūkstančio fejerverko ir jis iššauna į orą. Besijuokdama pradedu suktis ratais kol nukrentu Quav į glėbį.

- Boi, kokia proga mes šaudom? - skardžiai nusijuokiu.

- Aš pirmas tavo pastovus vaikinas, taigi galim šauti dar vieną, - vypteli jis.

- Tu neesi mano vaikinas! - nusijuokiu.

- Esu, - paneigia jis.

- Nu kada?

Jis palenkia galvą ir pasižiūri man į akis.

- Nuo dabar.

- Aš nepasakiau, kad sutinku, - skardžiai nusijuokiu ir jis nusišypsodamas pavarto akis.

- Aš žinau, kad tu sutikai.

Pasižiūriu į spalvotą dangų ir nusišypsau.

Nors dabar ne nauji metai, jaučiuosi kaip naujai gimusi.