hanahaki (gxg)

2.

Akiro pabudo prieš žadintuvą. Ji penkias minutes apgalvojo savo egzistencijos prasmę, kol pagaliau nusprendė išlipti iš lovos.

Ji niekada nebuvo tvarkingas žmogus, taigi net nesivargino pasikloti lovos.

Prisiminusi, jog šiandien jos pirma diena universitete, Akiro norėjo pašokti iš nekantrumo ir susijaudinimo.

Vis dėl to viskas jai čia nauja.

Vos įlipusi į dušą, mergina kaip mat iš jo iššoko. Bijojo pavėluoti. Net nespėjo pasimėgauti karšta srove.

Išsivaliusi dantis ir susitvarkiusi veidą, mergina net nevalgiusi pusryčių išbėgo pro duris, net neatkreipus dėmesio į tai, jog jos kambariokė dar buvo giliame miege.

Pirmoji ir vienintelė paskaita turėjo būti grafinė raiška, taigi merginos mažoje kuprinėje buvo dvylika nuo 2H iki 8B pieštukai, keli grafitai, piešinių sąsiuvinis, apklijuotas mielais anime lipdukais.

Pirmiausia, kur mergina patraukė buvo kavinė. Kadangi ji nevalgo pusryčių, bent jau išsineš kavos.

Poto, mergina jau laukė troleibuso, kuris ją turėtų nuvežti į universitetą.

Ir štai, galiausiai azijietė bėga pastato koridoriais link 579 kabineto. Užlipusi į penktą aukštą, mergina puolė pro jai reikalingas duris, tačiau net nepagalvojo, jog jos buvo užrakintos, taigi jos nosis buvo gražiai sutikta durų.

Mergina pažvelgė į mažą laikrodį, jos telefone.

9:44

Jai paskaitos juk vienuoliktą.

"Puiku."

Mergina nuslido siena ant grindų ir garsiai atsiduso. Tuomet, ji pasijautė beviltiškai.

Jos pilvas prašė maisto, tačiau ji ignoravo drąskantį jausmą pilve, ir stengėsi jį užgošti bandant kažką peizalioti ant balto popieriaus.

Vis būtų neprošal numesti svorio.

Po gero pusvalandžio, prie durų prisiartino du vaikinai, bandydami atidaryti duris, bet veltui.

– Ir tu mane kėlei tik dėl šito? Asilas. – sumurmėjo vienas iš jų.

Jis buvo vidutinio sudėjimo, rudų plaukų ir dailaus veido. Lyg koks aktorius.

– O kas? Kitas troleibusas šiaip ar taip, būtų važiavęs mums blogu laikų. Tuomet ir pavėluotume, prote tu. – atkirto kitas šviesiaplaukis.

– Pėščiomis nueitume...

– Pasakė tas kuris nekenčia vaikščiojimo!– jau kiek suirzo rudaplaukis. – Kodėl tu išvis esi mano draugas...

Šviesiaplaukis tik trūktelėjo pečiais ir krito netoli manęs.

– Opa! Turėsim azijietę klasėj. Reiks pasigirt Laidai.– tarė vaikinas sėdintis šalia Akari. Ji stengėsi jį ignoruoti, nes tikrai pamanė, jog jie rasistiškai iš jis išsijuoks.– Kuo tu vardu?

– A-A-Akari. – droviai tarė mergina.

– Ei! Negądink vargšės mergaitės, Aleksai. – sušuko rudaplaukis, kuris buvo pasirėmęs rankomis į palangę.

– Gerai jau, necypk tik šitaip...

– Tu dar pasijuok---

Vadinamasis aktorius nespėjo baigti sakinio, kai jį pertraukė moteriškas balsas:
– Čia, tipo, užrakinta?

Akari su vaikinais atsisuko į balso savininkę.
Aukšto ūgio, trumpų, mėlynų plaukų, dailaus veido, pūstų lūpų, dailaus sudėjimo.
Ji buvo stulbinančiai graži.

Azijietė negalėjau ja atsigrožėti, kol Aleksas prabilo:
– Kaip matai, nebereikalo čia juk sėdim.

Mergina tik sudribo ant lango, sukrižiavusi kojas, iš kišenės išsitraukė išmaniųjį telefoną ir paniro į socialinę erdvę.

Mažoji mergina toliau stebėjo mėlynplaukę. Keli auskarai žibėjo ant jos ausų, lūpos ir antakio. Jos juodi, kiek per dideli marškiniai derinosi prie juodų kelnių ir juodų aulinių batų. Tamsiai alyvinę kuprinę puošė keletas lipdukų.

Ji atrodė kerinčiai.

Mėlynplaukė, tikriausiai pajutusi, jog kažkas negali nuleisti nuo jos akių, atsisuko į azijietę ir ši kaip mat nusuko žvilgsnį į grindis. Visa deganti iš gėdos. Tačiau, kai aukštoji mergina nuleisdavo žvilgsnį atgal, azijietė toliau į ją spoksojo.

Toks žaidimas tęsėsi, kol prie durų priėjo aukšta, jau pasiekusi ketvirtą dešimtmetį moteris.

Ji įėjo į kabinetą, kol visi jaunuoliai susižvalgė tarpusavyje, kiekvienas duodantis klausiamą žvilgsnį.

Tokius sumišusius žvilgsnius pertraukė iš klasės atsklindantis balsas:
– Ko jūs laukiat? Kalėdų? Ateikite į klasę!

Visi kaip man pakilo iš vietų ir įėjo pro rudas duris.

Klasė buvo visiškai kitokia, negu Akari įsivaizduodavo. Čia sienos buvo išpuoštos eskizais, piešimo stalai buvo apdėti aplink vieną stalą, ant kurio jau pūpsojo kelios dėžės.

– Dar turime...– moteris, tikriausiai, dėstytoja, pažvelgė į sieninį laikrodį,– penkiolika minučių! Atsisėskite kur jums patogiausia.

Juodaplaukė klestėjus ant kėdės, priešais piešimo stalą išsitraukė savąjį sąsiuvinį ir pieštukus.
Kadangi klasėje buvo dvi stalų eilės, mažoji azijietė, net nesvarsčiusi pasirinko vietą priekyje.

Akari dėmesį patraukusi mėlynplaukė sėdėjo priešais. Kitame klasės gale. Vėliau vienas po kito pradėjo rinktis ir kiti jos amžiaus žmonės.

Paskaitai prasidėjus, aukštoji moteris tik rodė ir demonstravo kaip braižyti tas kelias dėžės, kurios buvo padėtos ant stalo.

Atrodo, sekėsi gerai, kol nepriėjo dėstytoja. Iškart panaudojo Akari sąsiuvinį, kaip "netinkamą braižyti".

Ji tik liepė sąsiuvinį išmesti ir nusipirkti naują, ko užsispyrusi mergina tikrai neplanavo.

Kai pagaliau visa ta kankynė, su ta ragana baigėsi, Akari norėjo pašokti iš džiaugsmo, tačiau to, net neišdrįso padaryti. Ji tik tyliai susikrovė savo daiktus ir išsliūkino iš kabineto.

Vos jai išėjus iš pastato, azijietė tyliai suinkštė iš nusivilimo, kai pamatė jos troleibusą, jau nuvažiuojantį tolyn.

Ilgaplaukė sudribo ant žemės su visais daiktais ir įsižiūrėjo į vieną tašką. Tai taip neteisinga!

Pėščiomis iki bendrabučio– gera valanda, o ji tikrai nenorėjo eikvoti savo jėgų, tik nusigauti iki jos gyvenamosios vietos.

– Atrodai blogos nuotaikos.– iš niekur nieko, mažąją merginą privertęs krūptelėti balsas, atsirado jai už nugaros.

– Ne nesu.– ji visiškai nenorėjo dabar su kažkuo bendrauti.

– Gal norėtum kurnors kartu užsukti? Jau pietūs.– pagaliau azijietei atsisukus, ir supratus, jog ji kalbėjo su mėlynplauke mergina, ji sustingo.

– Ko lauki? Kalėdų? Tylėsi šitaip ar kažką pasakysi? – tarė trumpaplaukė, išstraukusi iš kuprinės šono cigarečių pakelį, išsitraukė vieną sau, ir pažiūrėjo į mane klausiamu žvilgsniu.

Mažoji paauglė tik palinksėjo galva, taip pasakydama, jog eis kur nors pavalgyti su mėlynplauke, ir, jog paims cigaretę. Atsistojusi nuo žemės, ji lėtai paėmė cigaretę į rankas, kol jai ji buvo žaibo greičiu greitai uždegta.

– Eime?

---

galit spamint man dzin

dar galit parašyt kur gramatines klaidas darau

Tingėjau klaidas taisyt