Veikfyldas

3

"2017 Plaukimo Komandų Rinkimai / Trečiadienis / 15:00"

Nusifotografuoju plakatą pakabintą ant mokyklos skelbimų lentos. Šalia priklijuota dar dešimtys kitų pranešimų ar lankstinukų. Sporto komandų ir klubų narių rinkimai prasidėjo. Akimis bandau perbėgti per visus.

"Pranešimas. Dėl Švento Jono Katalikiškosios gimnazijos sporto komplekso remontų, baseino, futbolo bei tinklinio komandos sportuos Sikamoro gimnazijos patalpose. Ačiū už supratingumą. / Nuo 09-01 iki 12-31 / Dr. Braunas"

Pavartau akis ir patraukiu link istorijos kabineto. Pirma trečiadienio pamoka. Tai viena pamoka, kurią turime kartu. Istorija vyksta dar ir penktadieniais.

Koridoriumo praeina direktorius ir keli pareigūnai. Jiems iš paskos seka Džoanos tėvai. Po situacijos paviešinimo pirmadienį, mokykla šturmuojama tyrėjų. Taip pat visa Bilo kaiminystė uostinėjama šunų. Merginos tėvai daro viską ką gali.

Mokiniai, kad ir neakivaizdžiai, bet akimis seka Džoanos tėvus. Visų galvose kyla vis naujos teorijos. Veikfylde to dar nebuvo.

— Labas rytas,- įėjusi pasisveikinu su mokytoju ir atsisėdu į savo vietą. Traukiant knygas iš kuprinės šyptelėju gale sėdinčioms klasiokėms, taip su jomis "pasisveikindama". Dvi iš merginų - naujokės.

— Aš labai tikiuosi, kad Džoanai nieko neatsitiko,- viena iš naujokių tyliai prašneka. O ji Džoanos net nepažinojo.

— Aš irgi, ji buvo tokia linksma, kas galėjo jai nutikti? Ji dar sakė, kad įstojo į svajonių universitetą,- ilgo veido ir raudonų plaukų mergina pasitrina rudas akis.

— Ema, tu tiki? Kad įstotų į USC reikia proto, o ne gražaus veido,- ranka numoja Greta. Ji taip pat priklauso šokėjų komandai.

Į klasę įėjus porai vaikinų prasidėjo tikros diskusijos ir teorijos. Kėdę prisistumiu arčiau ir įdėmiai klausausi. Vienos teorijos skamba kvailai, o kitos - visai įtikinamai. Semas, plaukikas, pasiūlė, kad Džoana paliko tėvus, nes nuo jų pavargo, ir paliko šalį. Visi nusprendė tikėti būtent šia teorija.

Vienų metų žiemą Džoana paliko namus ir kažkur dingo. Po kelių savaičių mergina grįžo namo. Pasirodo su naujai rastais draugais keliavo po Meksiką. Niekada nebuvau mačiusi valgykloje labiau apsupto žmogaus, nei tą dieną buvo Džoana.

— Labas rytas,- išgirstu Luko balsą. Vaikinas numeta kuprinę ant suolo, esančio už manęs, ir prisistūmęs kėdę prisėda šalia. Jo plaukai netvarkingai krenta ant akių.

Klasiokai pasisveikina su juo ir toliau diskutuoja.

— Kada plaukimas?- Lukas tyliai paklausia ir užsikėlęs koją ant kėdės pradeda rištis batų raištelius.

— 15:00.

— Bilai!- mano atsakymą nutraukia kelių vaikinų šauksmai ir didingas Bilo įžengimas į klasę. Kur yra Bilas ten bus ir daug garso. Vaikinams pasisveikinus vienas su kitu jie pagaliau nurimsta.

— Sveiki,- Bilas šypteli mums ir nusiėmęs savo futbolo komandos džemperį atsisėda į galą prie komandos kapitono.— Apie ką dabar visi šneka?

— Džoaną,- atsakau ir pakeliu antakius. Bilas nusijuokia. Jis yra įsitikinęs, kad merginai nieko nenutiko.

— Vyrutis Bilas mąsto logiškai,- jam plaukus sutaršo Anos brolis Nojus. Jie lyg geriausi draugai, tačiau visi žinom, kad Nojus nenori prarasti kapitono vietos, todėl jų draugystę lydi įtampa.— Panelė Džoana rado naują vaikiną ir nusprendė dar nestudijuoti,- jo balsas surimtėja. Prieš vasaros pabaigą Džoana su juo išsiskyrė.