ERNOLA

Twenty two

Privažiavus prie Ernolų dvaro išvydau apie penkias mašinas jos tikrai buvo tėvo ir jo beždžionių. Mašiną nutrenkiau prie įėjimo ir nesibeldusi įėjau į namo vidų. Mane iš kart pasitiko viena iš tėvo beždžionių. 

-Kas tu tokia?-Aršiai paklausė.

-Ne tavo sukruštas reikalas.-Tariau ir jau norėjau praeiti, bet jis mane sustabdė.

-Tau ten negalima.-Tarė stipriai laikydamas už rankos.

-Neliesk manęs.- Sušnypščiau ir ištraukiau savo ranką iš jo gniaužtų ir vėl norėjau eiti, tačiau jis vėl griebė už rankos tik šį kart daug skaudžiau.

-Sakiau manęs neliesti.-Tariau ir pastūmusi jį kiek nuo savęs išsitraukiau ginklą ir daug negalvodama šoviau jam į galvą.

Dabar neko netrukdoma ėjau link svetainės. Svetainėje sėdėjo kelios tėvo beždžionės, jis pats ir Edvardas.

-Kaip visą tai  suprasti???-Sušukau.

-Ara?-Tarė tėvas, tačiau su juo kalbėsiu vėliau, nes jis taip pat nėra šventasis.

-Edvardai, kam tu taip padarei? Ar tu bent suvoki kaip mes atrodom kitom šeimom? Tu pavogei narkotikus iš savo šeimos!!!!! Savo!!! Vien dėl noro turėt gaują vogsi iš jos?

-Gauja bus mano, nes pagal viską ji turi atitekti man.

-Ir kaip tu, baily ,ketini ją suvaldyti?Tu net nesi lakęs rankose ginklo, o jau nori valdyti didžiausiai šeimai. Tu nemoki savo trijų asmenų šeima pasirūpint!!!  Ką darysi su visu šešišimtu?

-Aš nesu bailys. Ir gauja daug geriau suvalgysiu.

- Nei kas? Tėvas? Aš? Manai esi geresnis už mane? Tu gal durnas?? Ir ką jis čia veikia?-Paklausau parodydama į tėvą.

-Jis man padeda.

-Padeda?? Kaip sunaikinti gaują? Ar tu bent žinai, ką tavo  padėjėjas per dvejus metus padarė?

-Ne, tačiau jei jis tai padarė reškiasi reikėjo.

-Jam nereikėjo susiimti visos valstybės valdomas teritorijas. Jam nereikėjo  nužudyti Korleonės sūnaus  ir  žmonos. Jam tik reikėjo vykdyt mano įvesta tvarką. Padariau schemas su visais galimais variantas ir jam  tik reikėjo jų laikytis. Tik tiek. O jis viską sugriovė. Tik man keista, kodėl šeimos tau nepaskelbė karo?

-Tėti apie ką ji kalba? Juk tu to nepadarei?

-Padariau.

-Kodėl?

- Nes žinojau,kad tik tokiu būdų ji grįš.-Likau be žodžių.

-O tai kaip aš? Aš galėjau perimti visą vadovavimą. Aš visuomet buvau šalia.

-Aš ją tam ruošiau visą jos gyvenimą, o tu esi tik papuošalas...tu niekada nebūsi Ara.-Pirmą kartą esu užstojama tėvo prieš Edvardą. Ta buvo  be proto keista.

-Ką??-Sušuko nepatenkintas.-Tuomet kodėl lepiai pavogti narkotikus?

-Nes norėjau,kad suprastum, kad nesi toks kaip Ara. Ji norėdama išsiaiškinti tiesą nužudė žmogų. Ji vakar sugebėjo sutvarkyti santykius su visomis šeimomis. Ji per naktį sugebėjo sukurti planus visiems darbuotojams. Ir vis dar manai kad esi geresnis už ją ir esi vertingesnis užimti boso vietą?

-Maniau, kad myli mane.-Tarė vos ne verkdamas.

-Ir myliu.Tu mano vienintelis vaikas gimęs iš meilės. Ara yra tavo tik pusiau sesuo. Jos motina buvo kekšė, kuriai sumokėjau kad lestu savyje išnešioti mano busimą pakaitalą. Aš nenorėjau, kad šeimos bosas man rūpėtų. Tik gaila, kad gimė mergaitė. Dėl to motiną iškart nušoviau. Kelis metus nežinojau ką daryti, tačiau vos jai suėjo ketveri pradėjau ją visko mokyti. Buvau nustebęs kaip greita ji mokosi. Todėl likau ties pirma mintimi. Aš mylu tave sūnau ir niekada nemanyk kitaip.

Aš nebegalėjau klausytis todėl tiesiog apsisukau ir išėjau iš šio durnių namo. Prie mašinos stovėjo tie du. Tačiau man dabar buvo visai neįdomu. Paėjus dar kelis žingsnius suklupau. Jėgų nebebuvo. Jaučiausi tokia nereikalinga, kaip koks įrankis. bet aš toks ir esu. Aš čia atsiradau tik todėl kad būtų kam valdyti šeimą. Niekuomet nejaučiau meilės nes buvau jiems tik paveldėtoja.

 -------------------------------------------------------------------

Seniai nerašiau šios istorijos, tačiau manau dalis nėra labai bloga. Taip pat norėčiau išgirsti kelias nuomones apie tai ko norite šioje istorijoje.