Alkis

~9~

Pirmą kartą gyvenime Tėjos Silver tobulybė susvyravo. Ir tai buvo tik Tamsybės kaltė.

Mergina dar gyvenime nesijautė tokia pavargusi. Ji net pamiršo, kad turi gedėti Rendžio. Mokykloje ji ir vėl ėjo iškėlusi galvą, nežiūrėdama į kitus, tačiau jausdama jų žvilgsnius. Jos žingsniai buvo lėti ir užtikrinti. Visi žinojo, kad ji čia vadovauja.

Tik niekas nė neįtarė, kaip Tėjai buvo sunku visa tai išlaikyti. Ji nenumatė, kad žudymas gali sutrikdyti jos gyvenimą.

Po pamokų ji pasikvietė savo drauges į nedidelę kavinę. Ji norėjo skirti kuo daugiau dėmesio Mailei, nors kol kas Ronio dingimas dar nebuvo paskelbtas. Rodos, jo tėvai buvo išsiskyrę, o jo mama dirbo naktinėje pamainoje. Tikėtina, kad dar nepastebėjo, jog jos sūnus taip ir nebegrįš.

Jauki kavinukė buvo tikra palaima Tėjai. Čia niekada nebūdavo daug žmonių, tad buvo galima bent trumpam atsiskirti nuo ją supančio pasaulio.

-Garantuoju, kad neišlaikysiu matkės testo,- piktai atsidūsėjo Hana.- Ta mokytoja manęs nekenčia ir toks jausmas, kad specialiai nori mane sukirsti.

Tėja pavartė akis.

-Tai ne mokytojos kaltė, o tavo,- atkirto mergina.- Pastaruoju metu tik ir aimanuoji, kaip tavęs visi mokytojai nekenčia.

Darika ir Mailė net nustojo kvėpuoti. Tėja visada buvo teisi. Jos žodžiai aukso verti. Tad jei iš jos lūpų išeidavo bent menkiausia kritika, tu jau turėjai būti pagerbtas.

Bet Hana taip nesijautė. Taip, ji buvo Tėjos geriausia draugė, tačiau tarp judviejų tvyrojo neišaiškintų dalykų. Visgi mergina negalėjo priešintis Tėjai. Ji buvo vienintelė, kuri su ja draugavo, kai ji atsikraustė į Bengsį. O tuo metu Tėja Silver jau buvo populiari gimnazijoje, tad ne vienas šnibždėdavo, kad jei ne Tėja, Hana dabar būtų visų pastumdėlė.

Ir tai Haną labiausiai nervino. Ji nenorėjo amžinai stovėti už Tėjos Silver šešėlio ir būti jos uodega. Neva ji nieko pati nebūtų galėjusi pasiekti. Tačiau visi kvailiai klydo. Hana mokėjo prisitaikyti ir laukė akimirkos, kada galės įrodyti Tėjai, kad ji nėra silpna ir pastumdėlė.

Tačiau Tėjos Silver aplenkti jau niekas negalėjo.

Mergina gurkšnojo kavą ir klausėsi draugių pokalbio. Darika norėjo tatuiruotės, bet jos patėvis būtų ją užmušęs. Aišku, perkeltine prasme. Darikai pasisekė, kad ji turėjo tokį patėvį, kuris buvo geresnis už jos pabėgusį ir kažkur pražuvusį tėvą. Gaila, jog pati mergina to nesuprato.

Mailė užsiminė, kad rado sporto klubą netoli jos namų. Hana ją padrąsino ir patarė pasinaudoti proga. Sporto klubuose lankosi neblogų vaikinų, o Mailei praverstų patirtis su rimtesniais vaikinais.

-Jai nebūtina kankinti savęs sportuojant dėl kitų vaikinų,- įsiterpė Tėja. Visos merginos pažiūrėjo į ją.- Geriau dažniau susitikime. Po pamokų galime daug ką nuveikti.

Mergina nusišypsojo. Jos akys švietė draugiškumu. Darika ir Mailė jai pritarė iškart. Hana suvebleno, kad norėtų apsipirkti. Jai buvo svarbi jos išvaizda, tad Tėja jau ne vieną kartą buvo pastebėjusi, kad Hana vis nekaltai erzina Mailę dėl jos apkūnumo.

-Žinoma,- linktelėjo Tėja neduodama pagrindo Hanai ant jos lieti pagiežą. Ji visada sutikdavo su merginų idėjomis. Juk taip daro geriausios draugės.

Hana suspaudė lūpas. Tėja jai buvo gera. Net ir pastabos, kurias jai mestelėdavo, būdavo naudingos. Tik Hana retai į jas atkreipdavo dėmesį. Ji tiesiog kažkodėl kartais norėdavo aprėkti Tėją ir išvadinti pasipūtusia kale. Tačiau pratrūkti nebuvo taip lengva. Vienas Tėjos Silver žvilgsnis ir Hana aprimdavo.