Mafijos žmona

6. Mano Riteris Spindinčiais Šarvais

Pagaliau, po ilgų 10 dienų jis atėjo, jis pasirodė. Bet esu jau čia taip ilgai, kad ši kamera man per daug artima. Turbūt net užmerktomis ar net užrištomis akim galėčiau iš vaikščioti šią kamerą skersai ir išilgai. Žinau kur gultas, kur klozetas, kur langas. Žinau viską, nors kitą vertus nėra čia ką žinoti, langas prie pat lovos, jei ją galime taip vadinti. Toliausiai nuo visko yra klozetas, ir tiesą sakant esu dėkinga už tai.
Vos šurmuliui prasidėjus mano akys nukrypo jo link. Neilgai trukus į mano akiratį pakliuvo Gabrielius, su neperšaunama liemene, su šautuvais ir panašiais daiktais. Žodžiu jis buvo su pilna uniforma ir amunicija. Po kelių sekundžių įbėgo ir keli jo vyrukai su metalo pjūklu. Ir dar po keletos sekundžių aš jau buvau laisva, tik ta laisvė truko neilgai, nes tuoj pat buvau įkalinta Gabrieliaus rankose. Tik tada kai vos pašnabždėjau, kad negaliu kvėpuoti jis mane paleido. Bet paleidęs jis pamatė kokia aš sulysusi ir išbalusi. Jis nešvaistė laiko ir liepė savo vyrukams mane nuvesti iki jo mašinos ir mane saugoti.
Kai išėjome iš šios prakeiktos patalpos pamačiau, kad Gabrielius bėga į kitą namo pusę, ar geriau pasakius jis bėgo į kitą dvaro pusę.
Po 15 minučių iš dvaro einantis Gabrielius su savo vyrais sekančiais jį jis atrodė lyg iš veiksmo filmo. Vos jiems visiems išėjus iš namo, namas sprogo. Na taip, labai smagi pabaiga, tik man kai kas nedavė ramybės. Tai buvo brokuota malibu Barbė arba BMB. Ar ji gyva? Nes aš šiaip nesu žiaurus žmogus, bet ta kalė mane jau užkniso. Blemba jei jau pralaimėjai tai išeik iškelta galva, o ne žeminkis kovodama dėl kažko kas niekada nebus tavo.
-Ar ta kalė nebegyva?: neištvėrusi paklausiau.
-Gyva, pabėgo bailė, bet nepaspruks, jau paskelbiau milijono premiją tam kas pristatys jos galvą man.
-Kaip mane radai?: tai dar vienas klausimas kuris sukosi mano galvoje.
-Iš pradžių buvo daug sunkumų, bet paskui kai susiaurinau žmonių kurie trokšta tavo mirties ratą, liko vienintėlis žmogus-mano buvusi sužadėtinė. Štai ir viskas. Turbūt tave pradžiuginsiu pasakęs, kad maždaug pusė iš tavo priešų po velėna.:pasakojo Gabrielius.
-Na ačiū. Tu pirmas žmogus kuris tiek dėl manęs padarė.: Nustebusi tariamai.
Iš ties, bėveik visą savo gyvenimą turėjau kovoti už save, buvau atsakinga už save. Jei nebūčiau susiėmusi, nebūčiau taip ilgai išgyvenusi. Bet dabar... Dabar aš turiu Gabrielių ir visus jo vyrus, kurie esu tikra, padėtų savo galvas bandydami apsaugoti mane.
Turbūt ką kiti sako yra tiesa, kad nupuolus iki pat žemės gali tik kilti aukštyn. Aš tuo tikiu. Mano gyvenimas buvo tikras pragaras, kol jame nebuvo Gabrieliaus. Jam atsiradus aš atgavau brolį, netekau kai kurių priešų, gavau apsaugą ir aš turiu šeimą. Ir patikėkite, man giliai dzin, kad Gabrielius mafijos galva. Nuo šito aš nepabėgsiu, bet dabar, dabar aš net ir nenoriu bėgti.