Mano gyvenimo stebuklas

❤🥰Kai pirma karta susitikome🥰❤

Atėjo ilgai laukta diena pagaliau susitiksime ir būsime kelias dienas kartu, nes švęsime naujus metus kartu ištikrųjų tai naktį net sapnavau kaip šoku jam į glėbį ir iš viršaus žiūriu į jį.....

Atsikėliau anksti ryte 06:30, kad suspėčiau į autobusą 07:23 kadangi iki stotelės 10-15 minučių tai labai nesukubėjau susiruošti, nes didžiąją dalį buvau susiruošusi iš vakaro, tai buvo like apsirengti , pavalgyti ir t.t. vos tik suskambus žandintuvui šokau iš lovos nors ir labai miego norėjau😖😖 užsidėjau savo chalatą įsipyriau į tapkes ir nutipenau iki tualeto ten atlikau reikalus ištikrųjų išėjau daug greičiau nei tikėjausi ir paskui grįžau į savo kambarį apsirengiau raudoną mėgstamą megztuka mėlynus džinsus ir juodus batus kol pavalgiau buvo 07:10 tai apsirengiau striukę su šaliku ir kepure užsidėjau kuprinę ant pečių ir išėjau į stotelę iš tiesų galvojau, kad vėluosiu, nes buvau nuėjusi pusę kelio, o jau buvo 07:20, ačiū dievui jog autobusas vėlavo dėl slidaus kelio tai atėjusi į stotelę apsidžiaugiau, kai pamačiau pora žmonių laukiančių autobuso pasisveikinau ir pasiteiravau ar autobusas nepravažiavo pagyvenusi moteris pasakė jog pati neseniai atėjo, tai autobusas nebuvo nepravažiavęs ir jai prieš bangiant sakinį iš horizonto pasirodė autobusas nežinau kodėl, bet mano tą akimirką mano širdis daužėsi lyg iš protėjusi gal dėl to, kad buvau vis arčiau Deimono, sustojus autobusui nusipirkau biletą ir atsisėdau, gan greitai pasiekiau tikslą išlipau miesto stotyje, tačiau žinojo jog tai ne viskas, nes reikės važiuoti dar su vienu autobusu iki Vilniaus 😒😒😒😒 vairuotojui atidarius autobuso duris norėjau palikti autobuse , nes papūte labai šaltas į vėjas per kojas, tačiau žinojau, kad negaliu pasilitk ir turiu išlipti iš autobuso, išlipusi iš autobuso supratau, kad reikėjo apsirengti šilčiau, paskui nuėjau pasižiūrėti kada autobusas į Vilniu ir paskui pastebėjau, kad jis stovi Vilniaus krypties stotelėje tai aš į tą ir įlipau taip pat nusipirkau biletą ir nutipenau į autobuso galą atsisėsti.... buvo gan ilga kelionė nors reikėjo tik 1h važiuoti tai man tragedija stengiausi taupyti telefono bateriją, kad susiekčiau su Deimonu, o paskui prisiminiau, kad pasiemiau powerbank pajungiau telefoną krautis išsitraukiau savo ausinukus ir pasinėriau į muzikos žodžius🥰🥰🥰 vargais negalais pasiekiau Vilnių, o Vilniuje buvo dar blogesnis oras.. buvo šlapdriba tai buvo ne kas, nes visur buvo šlapia ir nyku... tuomet supratau, kad negalėsiu išpildyti savo svajonės,šokti jam į glebį (čia pagal susitarimą😅😅😅) aš jau buvau vietoje, o jis dar tik pakelui kažkaip parašiau draugei ir pasiūlau susitikti, ji sutiko ir ji pabuvo sumanimi iki tol kol atvažiavo Deimonas aš jai papasakojau, kad su Deimonu turiu susitikti ir tai, kad labai bijau... ir jai vis kartojau, o kas jeigu jam nepatiksiu? O ji pasakė tik tai, kad esu graži mergina, kad turiu gražią firūrą ir viskas bus gerai, nežinau kodėl, bet mane jos žodžiai nuramino ir net nepajutau, kai atėjo tą akimirką, kai reikėjo susitikt su Deimonu
Su drauge Viktorija atsisveikinau ir ji palinkėjo man sekmės, aš pasakiau ačiū ir ji nuėjo savais kelias, o aš savais.. pamačiusi jo veidą toli horizonte iš karto supratau, kad tai bus mano žmogus ir su juo nugyvensiu ilgą ir laimingą gyvenimą

Nors ir Anos galvoje skambėjo Viktorijos žodžiai, tačiau vis tiek jos viduje viskas virpėjo kaip medis nuo vėjo... ir širdis daužėsi lyg išprotėjusi...

Toli horizonte pamačiau kažką panašaus į jį iš pradžių sustojau, nes jau galvojau, kad man jau vaidenasi.. taičiau jis atsisuko ir paskui supratau, kad ten tikrai jis ir iš po lėto ėjau link jo, nes visur buvo šlapia , dėl to, kad tą dieną buvo šlapdriba... atėjusi prie jo mes pasisveikinome hug'u ir pajutau kaip jis mane prispaudė prie savęs tą akimirką užuodžiau jo kvepalus kurie mane svaigino 🤤🤤 ir jam mane prispaudus prie savęs pasijutau lygiai taip pat kaip namie ir tą akimirką suvokiau, kad pagaliau radau savo žmogų su kuriuo eisiu iki galo 🥰🥰🥰❤❤❤

Ir jis pasisveikinęs su manimi pasakė su tavimi nori susitikt dar vienas žmogus ir paskui jis priėjo prie mašinos ir iš jos išlipo tėvai tą būtent akimirką galvojau tai, kas yra pas mane širdis iššoks iš krutinės.... aš iš karto pasimečiau nebežinojau kaip elgtis ir ką daryti, nes aš su Deimonu  pirmą karta susitikau ir dar jo tėvai tai galvojau nuprotėsiu, stengiausi išlikti rami, kad ir kaip sunku buvo susipažinom pasveikinau juos su artėjančias ir palinkėjau gero kelio iki Kauno , o paskui mandagiai atsveikinau ir paskui sulaukiau šiltų atsiliepimų apie mane, bet tą akimirką tai ką aš patyriau to nelinkiu niekam, nes širdis daužėsi lyg išprotėjusi, kai turėjau su Deimonu susitikti, o su jo tėvais net nesitikėjau jog susipažinsiu tą pačią dieną...bet kaip sakoma gyvenimas pilnas netikėtumų ištikrųjų nesigailiu (aišku ir nesigailėjau) jog su jo tėvais susipažinau, o jo tėvais atsveikine ėjom iki viešbučio ištikrųjų tai klaidžiojom ilgai, nes navigacija nesąmones rodė nesąmones... ir jis man įteikė žadėtą šokoladą tuomet supratau, jog jis man pasiūlė draugauti nežinau kodėl, bet būtent toks jausmas užplūdo.. ir galiausiai radom viešbutį ragistratūroje Deimonas ten kažką užpildė ir paskui registūroje gavome raktus nuo kamabario , užėjus į kambary apšalom tai ką pamatėm viduje labai gražu, gražiau nei iš vidaus, atsisėdom ant lovos ir padrėjome žaisti " uno" nes kaip nekeista nebuvo ką veikti, nes aš prisitryniau koją ir dėl mano kojos negalėjome niekur eiti.... paskui sugalvojom pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, nes jis buvo arti kitoje kelio pusėje vaikščiodami radome parduotuvę apsipirkome ir grįžome atgal į viešbutį, valgėm ir žaidėm " uno" juokiamės, kalbėjom buvo ir pirmasis bunčynis aišku netikėtai... aš stovėjau prieš veidrodį ir šukausi plaukus ir jis mane stebėjo susikavusi plaukus apsikabinau jį ir žiūrėjau jam į akis ir paskui padėjau savo ant peties ir paskui pakėlusi galvą vėl žiūrėjau jam į akis, taip netikėtai jis mane pabučiavo aš jį norėjau atsitraukti nuo savęs ir pasakyti, kad ne negali taip būti... reikia palaukti, tačiau pajutau kai jis mane prispaudė prie savęs dar stipriau ir aš negalėjau nieko padaryti... ir pasidaviau jausmui kuris mane buvo užplūdęs po to, kai bučynis pasibaigė, net pamiršau ką norėjau pasakyti, kai bandžiau atsitraukti nuo jo net iki šių dienų neprisimenu ir paskui prieš ėjome iki rotušės per Vilniaus senamiestį, atėjome, tačiau buvo labai daug žmonių beveik nieko nesimatė.. išaušus 00:00val. pirmas žmogus kuri pasveikino su naujaisias metais buvo Deimonas, jis pasakė "su naujais mažute " ir pabučiavo, ir aš atsakiau tuo pačiu nusifilmavome aišku prisiminui ir paskui pasveikinom tėvus ir pasveikine tėvus grįžom į viešvutį apsirengėm pižamas ir nuėjome miegot