nerile123

Jau kažkaip ir keista rašyti. Iš wattpad aš tikrai nedingau, tačiau tik skaičiau istorijas. Manau, kad man reikėjo laiko užaugti ir subręsti. Galbūt dabar po tiek laiko, aš esu vėl pasiruošusi kūrybai ir tikiuosi, kad istorijos draiskanos, besisukinėjančios mano galvoje, virs žodžiais ant ,,lapo". 
          	Tad iki greito pasimatymo? 

nerile123

Jau kažkaip ir keista rašyti. Iš wattpad aš tikrai nedingau, tačiau tik skaičiau istorijas. Manau, kad man reikėjo laiko užaugti ir subręsti. Galbūt dabar po tiek laiko, aš esu vėl pasiruošusi kūrybai ir tikiuosi, kad istorijos draiskanos, besisukinėjančios mano galvoje, virs žodžiais ant ,,lapo". 
          Tad iki greito pasimatymo? 

nerile123

Su šventėmis visus! Linkiu daug gražių prisiminimų ir akimirkų, daug įdomių istorijų, žmonių, kurie atneša į jūsų gyvenimą vien džiaugsmo, ir daug daug šypsenų.
          
          - Įsisukusi į šiltą pledą, apsimiegojusi (nes brolis pakėlė 6h ryto) Nerilė.

nerile123

Juodas vandenyno dugnas,
          Tamsios velnio bangos.
          Debesų tamsių gnutulai,
          Ir viena viena žuvis.
          
          Jei panertum tu giliau,
          Išvystum kitą pasaulį.
          Rojų tau ir man nuostabų,
          Ant baltų žvaigždžių.
          
          Išvystum saulės pilį,
          Ir lietaus sienas.
          Meilės medį, mažiuką
          Mėnulio ranką viduje.
          
          Bet aš valtį, mėdinėj,
          Siūbuoju ant tamsių bangų,
          Nemoku plaukti, kvepuoti, gyventi,
          Nemoku suprast kitų žmonių.
          
          Vis kyla audra, stipri ir galinga.

nerile123

,,Kodėl pasaulis smerkia kitokius nei visi? Kodėl esu laikoma išsigimėlė, tik todėl, kad vietoj kojų uodega? Net jei būčiau tokia kaip visi, jie vistiek rastų prie ko prikibti. Tad grįžk pas ją , Tomai. Grįžk į normalumą ir palik mane čia, vandenyje'' - iš naujos mano istorijos.

nerile123

Šaltos numirelės rankos
          Ir akys, tos akys
          Lyg numirusio žmogaus
          Lyg aptrauktos stiklu.
          
          Lūpos sidabru nubučiuotos
          O kadais vien tik raudoniu.
          Rudos žvaigždės žybsi skruostuos,
          Ir tyliai besikilnojanti krūtinė.
          
          Tas balsas
          Numirelės balsas
          Pilnas vabalų ir kirminų.
          O jie vis ritasi ir ritasi žemyn.
          
          Persona iš siaubo filmo.
          Negyvelė kažkokia.
          Stovi prieš mane sustingus
          O tarp mūsų- veidrodis begalinis.

nerile123

Žvelgiu į tamsią masę,
          Būtybę iš sapnų.
          Pavergus mano širdį,
          Iš laikų tamsių.
          
          Pakelta ranka ir lūpos kraujo raudonumo.
          Tamsios sruogos ir akys ledkalnį primintų.
          Rankos šiltos, lyg ta sena krosnis.
          Ir jausmai vis dar karšti.
          
          Bet aš - mergaitė iš tamsybių.
          Iš amžinos pūgos šalies.
          Tamsūs siūlai ir blyški oda,
          Niekada saulės neglostyta.
          
          Keistos akys - trijulės chaosas.
          Ir juodi rūbai - iš damgaus paimti.
          Negi mylėsi mane tokią?
          Su tokia širdim?
          
          Nebeliko tos mergaitės,
          Iš vasaros šalies.
          Tavo mylimosios su auksine širdim.
          Belikau tik aš - nakties karalija.

nerile123

Miegas
          
          Sėdžiu čia viena
          Šaltame kabinete
          Priešais - 
          Verkianti žmogysta.
          
          Akys merkiasi staiga
          Sapnai primena apie save.
          Įdomus jausmas
          Kutena mane 
          
          Apgaubia veidą,
          Rankas, išterliotus pirštus...
          Kažkur skamba piktas juokas
          Šaltis stingdo odą.
          
          Akys merkiasi
          Nori miego.
          Keistas jausmas ,
          Užvaldo kūną.
          
          Tamsa pakeičia realybę
          Akys nebenori atsimerkti.
          Jausmas užvaldo mane.
          Viskas panyra į miegą.

nerile123

Sėdžiu aklinoje tamsoje
          Nagus įsmeigusi į delnus.
          Ausis tranko muzika,
          O mintys borbodavo smegenis.
          
          Prieš akis išnyra veidas,
          To mielo, garbanoto vaikinuko.
          Kuris buvo mano draugas,
          Mano gyvenimo dalis.
          
          Tačiau žavų paveikslą
          Sudarko viena mintis:
          Prižadėjau sau, 
          Kad užmiršiu jį.