Josephine su Hero - draugai nuo vaikystės. Jie lyg brolis su sesę. Jiems suaugus atsiranda nauji jausmai. Josephine įsimyli Hero, o Hero ją laiko savo seserimi. Jų tėvai puikiai mato, jog jie sutverti vienas kitam, bet ar Hero tai mato?
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Po keletos savaičių.
Oras kiekvieną dieną gerėja. Dėl oro gerėjimo mano veide atsiranda vis didesne šypsena, o žinant kad jau tuoj baigsis sesija ir prasidės vasaros atostogos mane verčia šokti iš laimės.
Nusprendžiau jog nuo ateinančių mokslo metų, pradedu gyventi viena be tėvų. Man vis dėl to nebe šešiolika, kad mano kiekvieną žvilgsnį turėtų lydėti tėvai.
-Aš sugalvojau!- rankas iškėlė Inanna. Ji ką sugalvos tai nebus gera įdėja. Visada per ją kažkur įsiveliu. Atrodo ji turėtų būti protingesnė už mane, tačiau atrodo lyg ji jaunesnė.
-Mhm?- pakeliu galvą nuo žemės. Aš gulėjau ant žemės savo kambaryje, kol tuo metu draugė vartėsi mano lovoje.
-Mano draugas namuoja kambarį. Galėtum pas jį išsinamuoti.- ji pasako ir aš pavartau akis. Sakiau!
-Aš noriu viena gyventi. Nusipirkti kokį šunį ar katiną ir mėgautis gyvenimu.- pasakau ir ji tik prukšteli ir pradeda garsiai kikenti. Mažas vaikas.
-Ir sapnuoti šlapius sapnus su Hero?- ji pakilnoja antakius ir aš paleidžiu į ją pagalvė.
-Mes TIK draugai.- pasakau jai pabrėždama žodį tik. Per šias keletą savaičių mūsų bendravimas sumažėjo, jis didžiąja dalį praleidžia su Ava, o aš su Inanna arba prie knygų ar serialais.
-Viskas man reikia eiti. Mano pamaina pradės už nepilnų dvidešimt minučių.- draugė pakilo nuo lovos sudėjodama ir palikdama mane viena namuose.
Atrodo jau iš mano minčių dingsta tamsiaplaukis vaikinas ir vėl grįžta su dideliu trenksmu. Pasiilgau mūsų pokalbių ir ėjimo kažkur pavalgyti, nes abu tingime gaminti. Pasiilgau jo kvepalų ir odekolono kvapo kuria mane svaigina. Pasiilgau visko kas susija su juo.
[...]
-Sveika.- vaikinas mirktelėjo ir nusišypsojo savo miela šypsena, kuri veda mane iš proto.
-Labas. - šypteliu, jam išlipus iš automobilio.
-Kaip sekasi?- jis paklausė uždarydama automobilio durelės ir nužvelgdamas mane nuo galvos iki kojų.
-Neblogai. Kaip tau? - paklausiu pereidama per gatvė.
-Puikiai.- jis plačiai išsišiepę parodydamas savo baltus dantis. Bruneto skruostuose iš kart atsirado duobutės.
-Pasiilgau tavęs.- atsidūstų ir perbraukiu ranka per plaukus. Nuoširdžiai pasiilgau jo per šį laiką. Mūsų pokalbių ir nieko neveikimą kartu.
-Ateik,- tarė ištiesdamas rankas ir parodydamas, kad prisiglausčiau. Taip ir padariau. - Aš tavęs taip pat pasiilgau Fina.- jis sumurma mane apsikabinęs. Mano veide atsirado kvaila šypsena, tačiau paslėpiu ją dar stipriau jį apsikabindama.
Bandymas nutolti nuo jo, visiškai nepadėjo man ir tik padarė dar blogiau.
-Atrodai sukūdusi,- Hero atsitraukęs pasako apžiūrėdamas mane. Pavartau akis, jis lyg apsėstas faktų jog visi turi valgyti daug kiek ir jis.
-Tau reikia akinių.- pasakau ir Hero nusijuokė permesdamas ranka per mano pečius.
-Einam pas mane? Užsisakytim maisto ir įsijungsim kokį filmą?- paklausė ir man palinksėjus galva nusiveda mane į savo namus.
-Išrink filmą.- man nusiavus batus pasako vaikinas nueidamas link virtuvės. Linktėju galvą, tačiau brunetas šio veiksmo nematė dingdamas už virtuvės sienų. Ilgai ieškoti nereikėjo kai mintyse atsirado mūsų mėgstamiausias filmukas "ratai".
-Ar tau kažką padėti?- įeinu į virtuvę. Vaikinas į mikrobangų krosnelę buvo įdėjęs spragėsių pakelį.
-Ištrauk iš šaldytuvo kolos ar sulčių.- pasako ir taip padarau kol jis sudėjo traškučius į indėlį.
Animacinius filmukus pažiūrėsim tris, kol aš pakilau nuo sofos, - Viskas man reikia eiti.- nusijuokiu kol Hero bandė surinkti nuo sofos išmėtytus jo spragėsius.
-O gal užsisakom picą?- jis paklausė ir aš papurtau galvą.
-Ne man rimtai reikia grįžti namo.- prukšteliu ir jis tik pavarto savo žalias akis. Hero pakilęs nuo sofos pavojingai arti priėjo prie manęs. Jis švelniai suėmė mane už smakro ir pakėlė mano galvą, kad mūsų žvilgsniai susitiktų. Jis pasilenkė arčiau manęs, mūsų lūpas vos keli milimetrai galėjau jausti vaikino skleidžiama šilumą. Labai ilgai laukiau šios akimirkos. Tačiau aš nusukau savo veidą ir Hero lūpos prisilietė prie mano skruosto.
-Mes negalim šitaip elgtis.- tyliai pasakau jam ir jis tik linkteli. -Aš atsiprašau.- atsiprašiau vaikino ir išbėgau iš jo namų su rankose batais.
Mano skruostai degė nuo gėdos jausmo. Taip senai norėjau pajausti jo lūpas, tačiau gavusi galimybę pati pabėgu nuo to.
-Šaunuolė Josephine.- pati sau sumurmu ir noriu trenkti į veidą.
_________________ Aš žinau, jog pasakydama jei negausiu dviejų nuomonių iš jūsų nerašysiu kitos dalies, tačiau negaliu šito sakyti. Negaliu jūsų šito reikalauti, tai būtų mažu mažiausia reketavimas jūsų. Ir savęs negerbimas, juk turėčiau rašyti dėl savęs, nes man tai patinka tiesa?
Tačiau - pripažinusi nuomonės ir vote yra pats geriausias dalykas padrąsinantis to nemesti. Ačiū jums už tai ❤️
