3 d. sodyboje...(BAIGTA)

23

23

Pabudau šeštą ryto, nes lūžusią ranką be galo skaudėjo, kad net negalėjau užmigti. Išlipau iš lovos ir nuslinkau pasiimti vaistų, kuriuos brolis laiko virtuvėje aukščiausioje spintelėje. Mano žemas ūgis nei kiek nepadėjo norint pasiekti vaistus.

- Reikia pagalbos?- išgirdau duslų vaikino balsą už savęs

- Ką tu čia veiki?- sutrikusi žiūrėjau į Zach

- Gabriella? Ką darai taip anksti? Ir kas tavo rankai?!- Maikl įsiveržė į virtuvę

- Vakar, kai buvau su merginomis mieste, parkritau ir susitrenkiau alkūnę, kuri pasirodo lūžo,- šyptelėjau, nenorėjau sakyti tiesos, nes brolis būtų tik pasišaipęs

- Na tu ir nevėkšla,- nusijuokė ir iš spintelės padavė vaistus

- Ką jis čia veikia?- pirštu parodžiau į Zach

- O ką? Nesidžiaugi matydama savo vaikino?- brolis pažiūrėjo nesupratęs

- Ji džiaugiasi, net labai,- Zach mane apkabino ir nusitempė į mano kambarį

- Kas per nesąmonė?!- pikta sušukau ant vaikino

- Aš tik norėjau atsiprašyti dėl šito,- pirštu parodė į mano ranką

- Ir dėl to turėjai įsiveržti į mano namus šeštą ryto?- nesupratus ir vis dar pikta tariau

- Maikl tau nesakė, kad aš kurį laiką čia pagyvensiu? Nes aš pardavinėju savo senąjį namą, o naujasis dar neįrengtas,- paaiškino

- Tu miegosi svetainėje,- pikta tariau ir norėjau išstumti jį iš savo kambario

- Kodėl nepasakei Maikl, kad tai mano darbas?- parodė į mano lūžusią ranką

- Nes jam tai nerūpi, aš jam nerūpiu,- nejaukiai tariau

- Netikiu, jis visada rūpindavosi ar tu saugi namie, kol jis girtas voliojasi vakarėliuose,- liūdnai šyptelėjo

- Netikiu, jis niekada man nėra pasakęs nieko gražaus, jis elgėsi taip lyg norėtų atsikratyti manęs,- bejausmiai tariau, nes tai buvo tiesa, aš tai puikiai žinojau.

- Galim tiesiog pamiegoti? Aš pavargęs,- nusivylęs tarė

- Miegosi ant sofos,- tariau ir kritau į savo lovą

- Ar tau nebus gaila, kad tavo mylimiausias vaikinas miegos ant sofos, o ne su savo mergina?- nusivaipė

- Pirma – nebus, o antra – tu nesi mano vaikinas,- išdėsčiau

- Prašau, tik šią naktį,- maldavo

- Ugh, ką jau darysi su tavim,- nusileidau

Vaikinas atsigulė šalia manęs į lovą ir nežinau kodėl, bet prisiglaudžiau arčiau jo, bet vaikinas staigiai atsitraukė lyg nukrėstas elektros.

- Galėjai tiesiog pasakyti, kad tau šlykštu prisiglausti prie manęs, nereikia čia šokinėti,- nusivylusi tariau

- Gabi, tai ne tai,- bandė mane gražinti prie savęs, bet aš iš visų jėgų stengiausi nejudėti

- Tai kas tada?- netikėdama vaikino žodžiais tariau

Vaikinas nieko neatsakė ir jau ruošiausi nusisukti nuo jo kai jis pakėlė savo marškinėlius aukščiau ir mano ranka prilietė savo šoną, perbraukė per jį ir pakėlė mano ranką į mano akių lygį. Ant mano rankos buvo kraujas.

- Tu sužeistas?!- pašokusi tariau

- Tai nieko rimto, miegok,- paguldė mane atgal į vietą

Nesiruošiau tiesiog gulėti kai jis kraujuoja. Pakilau iš lovos ir iš vonios kambario atsinešiau vaistinėlę. Pakėliau vaikino marškinėlius ir pasimatė nubrozdinimas ant jo kairiojo šono. Taip pat ant jo kūno buvo ryškėjančių mėlynių. Atsargiai sutvarkiau žaizdą ir užklijavau pleistru.

- Prisipažinsi kas nutiko?- viltingai paklausiau

- Rytoj,- ramiai tarė ir apkabinęs prisitraukė mane arčiau savęs

Vaikino kvėpavimas man į kaklą ramino, nuo ko greit užmigau...