3 d. sodyboje...(BAIGTA)

35

Gabriella P.O.V.:

Atvykus į sodybą iš karto patraukiau į kambarį, kuriame buvau apsistojusi paskutinį kartą. Kritau į lovą ir galvojau apie viską kas įvyko šiandien. Kaip tas kvailys galėjo mane rasti? Kodėl jis iš viso ne kalėjime? Jei jis mane ras? Tikiuosi ne..

Išgirdau atsidarančias kambario duris, pro jas nešinas daiktais įėjo Zach.

- Ar viskas gerai?- pritūpęs prie lovos krašto žvelgė į mane

- Taip,- vos girdimai tariau ir ranka perbraukiau per vaikino juodus plaukus

- Matau, kad kažkas ne taip gali man drąsiai sakyti,- padrąsindamas tarė

- Kas jei Luke ir vėl bandys mane pagrobti?- pakėliau savo ašarotas akis į vaikiną

- Aš visą laiką būsiu šalia tavęs ir neleisiu tam šunsnukiui net pirštu priliesti mano mergytės,- nykščiu nušluostė ašaras, kurios tekėjo mano skruostu

- Tikrai?- sušniurkščioju nosimi

- Taip, pažadu,- užtikrintas tarė

Apsikabinau vaikiną per kaklą ir įsitempiau jį į lovą. Taip apsikabinę pragulėjome geras dešimt minučių netardami vienas kitam nei žodžio. Mūsų tylą sudrumstė brolio balsas šaukiantis, kad ateitume į svetainę.

- Kas?- pavargusi tariau priguldama ant sofos ir žvilgsnį sutelkdama į brolį

- Reikia paruošti užkandžius, išrinkti filmą, paruošti vietą jo žiūrėjimui. Merginos – ruoškite užkandžius, Zach ir Rick paruoškite vietą filmo žiūrėjimui, o aš su Garry išrinksime filmą,- brolis išdėstė visų darbus.

Su merginomis nuėjome į virtuvę kurioje buvo keturi maišai pirkinių kuriuos reikėjo iškraustyti ir sudėlioti į vietas.

- Taigi, aš ir Lilė dėliosime viską į vietas, o Margaret ir Madison pradėkite gaminti užkandžius,- sukomandavau

- Gerai mama,- nusijuokdamos merginos ėmėsi darbo

Kol kiekviena buvome užsiėmusios savais darbais, pamačiau, kad Lilės telefonas vis netyla nuo žinučių, paėmiau telefoną norėdama jį paduoti merginai, bet pastebėjau, kad jos virtuvėje nėra. Užmečiau akį į telefoną, ant ekrano švietė Karl vardas, jis jai skambino. Nežinojau ką daryti. Kviesti Lilę? Bandyti surasti brolį ir mobilųjį paduoti jam? Atsiliepti?... pati nesupratau kaip pirštai perbraukė per ekraną link žalio mygtuko. Kelio atgal nėra.

- A-alio?- trūkčiojančiu balsu tariau, išėjau į terasą, kad niekas negirdėtų pokalbio

- Mažute kaip patiko Luke staigmena? Esu tikras tavo kvaila draugė Gabriella išsigando kaip reikiant,- išgirdau kaip vaikinas kraupiai nusijuokia, jis nepažino mano balso

- Ko tau reikia?- stengiausi kalbėti kuo panašiau kaip Lilė

- Tavęs, buvome puiki pora kol tas kvailas Maikl nepatraukė tavo dėmesio, todėl arba grįžk pas mane, arba tavo mieloji draugė Gabriella kentės nuo mano draugo Luke,- išdėstė sąlygas

- Nedrįsk liesti Lilės gyvulį tu,- piktai tariau ir padedu ragelį

Rankos drebėjo ir nežinojau ką toliau daryti. Žinojau tik vieną, negaliu niekam prasitarti apie šį pokalbį ir jokiu būdu negaliu Lilei leisti grįžti pas Karl. Padarysiu viską, kad mano artimieji liktų gyvi ir sveiki. Net jei reikės paaukoti gyvybę. Broliui ir taip ne per daugiausiai rūpiu, o Zach.. jis susitaikys su mano dingimu. Iš Lilės telefono įsirašiau Karl numerį į savo telefoną. Pašalinau pokalbį iš merginos telefono. Galvojau ką daryti, negaliu tempti laiko kuo greičiau dingsiu iš čia tuo mažesnis pavojus grės mano artimiesiems.

Surinkau Karl numerį šį kartą savo telefone. Pasigirdo keli pyptelėjimai ir išgirdau vaikino balsą:

- Klausau?- pasimetęs tarė

- Čia Gabriella, ką tik kalbėjomės per Lilės telefoną, nedrįsk prie jos piršto paliesti, gali pasiimti mane, šiandien prie sodybos, trečią ryto,- viską susakiusi padėjau ragelį.

Privalau pasiaukoti dėl savo draugų...

Grįžau į virtuvę ir nepastebimai padėjau Lilės telefoną į vietą kurioje jis buvo prieš tai.

- Kur buvai?- Lilė pasidomėjo pjaustydama dešrą

- Kalbėjau telefonu, skambino.. pažįstamas,- tyliai tariau ir paėmiau spraginti popkornus

- Kaip jums su vaikinais?- laiminga tarė Madison

- Puikiai, Maikl toks nuostabus, jis taip rūpinasi manimi..- svajingai tarė Lilė.

- Girdėjau jis tave pakvietė į pasimatymą?- pasmalsavo Margaret

- Taip!- laiminga sucypė mergina

Išgirdome vaikinus šaukiančius mus į svetainę. Paėmėme visas lėkštes su užkandžiais ir nuėjome pas vaikinus kur jie jau buvo sugulę ant sofų. Iš po pokalbio telefonu vis dar negalėjau atsigauti, buvau pasimetusi, rankos vis dar drebėjo.

- Taip ten ir stovėsi ar ateisi pas savo vaikiną?- Zach nusijuokė gulėdamas ant sofos, pastebėjau, kad visi jau buvo susiradę sau vietas tik aš vienintelė kaip kvailė stovėjau vidurį kambario

- Taip, ateinu..- tariau išsišiepdama netikra šypsena

Prisėdau prie vaikino ir jis akimirksniu mane įsitraukė į savo glėbį, nežinau kaip sugebėsiu jį palikti, bet aš privalau, dėl Lilės, dėl brolio, dėl draugų...