No Control 2

[7]

***Simonos P.O.V***

-Kas mus siejo prieš avarija?-prisimerkus , bet rimtu balsu paklausiau Zayn.

Mačiau kaip jis palengvėjančiai atsiduso ir lengvai išpūtė akis.

-Mes...-jis pradėjo ir aš įdėmiai klausiau.-draugavom?

Susiraukiau ir pavarčiau akis.

-Aš žinau , kad mes draugavom , atsimenu kai sakei ligoninėje po avarijos , bet...-užtęsiau , kadangi norėjau paklausti ne itin patogaus klausimo.-Ar mes...Na žinai?

-Mes ką?-jo veide atsirado šypsnis , bet jaučiau , kad jis nutuokė ko noriu paklausi.

-Ar aš su tavim...na...mylėjomės?-dabar pasijaučiau kaip niekad nejaukiai ir susigūžiau nuo gėdos jausmo.

Zayn antakiai biški pakilo ir jis prikando lūpą.

-Taip.-jis atsiduso perbraukęs ranka per plaukus.

-Bet..Bet..-sutrikau.

Du metai prieš avarija reiškia , kad man buvo 17 , kaip aš galėjau?

Aš iš vis maniau , kad iki šiol esu dar nekalta.

-Ar tai buvo pirmas kartas?-tyliai paklausiau žiūrėdama į pirštus.

Jaučiau kaip Zayn linkteli ir aš perbraukiau rankomis veidą.

-Gerai...-atsistojau.-Ne , blogai.Viskas labai blogai.

Pradėjau vaikščioti po kambarį ir galvoti kiek aš apie save nežinau ir kas aš po velniais esu?

Visus 2 metus galvojau , kad esu nekalta ir štai išdygsta vaikinas tvirtinantis buvęs mano vaikinas su kuriuo praradau savo nekaltybę.

Ir...17 metų?

Rimtai Simona?

-Ar aš buvau šliundra?-atsisukau į Zayn kuris sutrikęs dėl mano vaikščiojimo sėdėjo ant sofos.

-Tu juokauji?-jis stipriai suraukė antakius.-Kodėl taip manai?

Supratau taip kaip neigiamą atsakymą ir man kažkiek palengvėjo , bet ne visiškai.

2 metus iki Zayn pasirodymo gyvenau be baimių ko apie save nežinau.

O dabar...

Dabar jaučiuosi tuščia ir nieko verta.

Man pasidarė silpna ir pradėjo svaigti galva.

Akyse vaizdas liejosi ir aš parklupau.

Iš mano akių ištryško ašaros ir aš nežymiai pradėjau verkti.

Kodėl man viskas taip sunku?

Kodėl aš turėjau prarasti atmintį?

Kodėl  įvyko ta sušikta avarija?

Pajaučiau kaip vaizdas pradėjo temti ir aš nebejaučiau nieko.

***Zayn P.O.V***

Vos Simona suklupo aš pašokau nuo lovos ir pritūpiau prie jos.

Ji vis murmėjo kažką žiūrėdama į žemę ir verkė kol aš ją purčiau ir šaukiau ant jos.

Staiga ji atsijungė ir jos kūnas susmigo man ant rankų.

-Simona!-sušukau.

Ar aš pasakiau kažką , kad ji palūžus nualpo?

Pasikėliau nuo grindų ir nunešiau savo mergytę į jos kambarį.