No Control 2

[20]

Mes važiavome autostrada iš ligoninės visą kelią tyloje ir tai buvo žiauriai nejauku , nes atrodė lyg Zayn pyktu ant manęs.

-Zayn?-pagaliau neištvėrus paklausiau.

-M?-jis net nepažvelgęs atsiliepė.

-Tu pyksti ar kaip?-nedrąsiai paklausiau.

-Ne , kodėl turėčiau?-jis akivaizdžiai dirbtinai nusijuokė.

-Tu pyksti , aš jaučiu tai.

-Aš nepykstu.-jis staiga suirzo.

-Pyksti.

-Tu mane provokuoji.-jis susiraukė.

-Aš tik sakau kaip iš tiesų yra.-atsidusau.

Mačiau kaip Zayn stengėsi valdytis , bet aš jaučiau kaip nuo jo sklinda pyktis ant manęs.

Norėjau žiotis taip vėl suerzindama jį , bet Zayn mane aplenkė.

-Iš dalies aš truputį pykstu.

-Tikrai?-paklausiau sarkastiškai.-Ir kokia to priežastis?

-Kodėl tu man nesakei , kad tau kažkas darosi?-jis trumpam atsisuko į mane ir aš prunkštelėjau.

-Kodėl aš TAU turėčiau tai sakyti?

Zayn buvo jau besižiojęs kai staiga užvėrė burną supratęs , kad neturi nieko prieš mane ir aš šyptelėjau dėl savo teisumo.

-Vieną akimirką maniau , kad pagaliau tu pradedi pasitikėti manimi kai staiga BUM kai perkūnas iš giedro dangaus tu vėl niršti ant manęs.-Zayn spaudė vairą taip išryškindamas krumplius.-Bet tai gali būti Anemijos kaltė dėl tavo nuotaikos taigi nieko nesakysiu.Kai pasveiksi tada ir pažiūrėsim.

Nustebau dėl to kaip jis laisvai reagavo kai aš netiesiogiai pasakiau , kad jis man nieko nereiškia.

-Kol nepasveiksi tol manęs neatsikratysi.-Zayn šyptelėjo man trumpam atsisukęs ir tada vėl nusisuko į kelią.

-Kodėl tu...Kodėl tu taip ramiai į tai reaguoji?-aš sutrikau.

-Atleisk , jeigu per daug lendu į tavo gyvenimą , bet tėvai manė mokė nenuleisti rankų ir siekti savo svajonių.-jis rimtai , visiškai šaltai atsakė ir aš tiesiog apstulbau.

Ar jis ką tik pasakė , kad aš esu jo svajonė?

Sėdėjau susigūžus kėdėje nieko nesakydama jam ir galvodama apie tai kaip elgiuosi su juo.

Jis taip gražiai su manim elgiasi net tada kai supykstu , o aš elgiuosi lyg...kalė.

Aš esu didžiausia kalė.

***

Zayn primygtinai reikalavo pasilikti su manimi , nes pagal jį man kažkas atsitiks ir niekas man negalės padėti jeigu jis nebus šalia.

Taigi dabar mes abu sėdim svetainėje tylėdami ir spoksodami vienas į kitą kai tuo tarpu Vanilė sėdi tarp mūsų ir keistai į mus žiūri.

-Kas yra , Vanile?-suurzgiau neatitraukdama akių nuo Zayn.

Atrodė lyg mes žaistumėm akių karą.

Šuo kažką sulojo kai man jau paskaudo akis ir aš stipriai užsimerkiau.

-Lūūūūūūūūzer.-Zayn staiga suriko ir pradėjo šokti laimėjimo šokį sėdėdamas.

-Mes net nežaidėm.-pavarčiau akis.

-Žaidėm.-Zayn mirktelėjo.

-Nežaidėm.

-Žaidėm.