piano teacher [l.tomlinson]

1.4

[Ela pov.]

-Kuris iš jų?-sukikeno Chris.

-Prašau, nežiūrėk į jį, nenoriu kad jis mus pamatytų,-ranka prisidengiau veidą.

-Ela, prašau, pasakyk kuris, ir nusisuksiu,-vis dar spoksodama į Louis ir jo draugus, tikriausiai, sukryžiavo rankas ant krutinės draugė.

-Tas, su sukeltais tamsiai rudais plaukais, švarkeliu ir žudiko žandikauliu, i dabar, baik spoksoti į jį!-patraukiau draugę užrankos, ir ji atsisuko į mane.

-O jis karštas,-sukikeno Chris.-Gal ir man derėtų lankyti pas jį pamokas?

Nusijuokiau iš tokio draugės pasakymo ir gurkštelėjau gėrimo.

-Taigi, pasakok, kaip pamoka, su karštu mokytoju,-nusijuokė draugė, kas privertė nusijuokti man pačiai.

-Nieko įdomaus. Papasakojo, kur kokios natos, pirštų skaičius, tiesiog mokėmės,-gūžtelėjau pečiais.

[Louis pov.]

-Klausykit, nebegirdykit manęs, man rytoj į darbą, o jei būsiu girtas, padarysiu Elą ant pačio fortepijono, prisiekiu,-pasakiau, kai sedėjome penkiese gerą valandą.

-Norėčiau pamatyt tą vaizdą,-nusijuokė Liam, ir kiti vaikinai po jo.

-Baikit, darbas geras, moka daug, o jai išsiaiškintų, kad krušu mokinę, mane pasodintų į kalejimą.

Vaikinai nusijuokę, toliau kalbėjo kas ką. Apsižvalgiau. Žmonės lyg ir tie patys. Prie baro sedėjo dvi merginos, ir.. Pala, ar ten Ela?!

-Žmonės,-surikau, kad girdėtų vaikinai.

Vaikinai atkreipė dėmesį į mane.

-Ji ten,-galva parodžiau į pusę, kurioje sedėjo Ela su drauge.-Mano mokinė. Ta, su tamsiais džinsais.

-Ar tu rimtai?-nužiūrėjo ją Zayn.-Eik, užkalbink.

-Ne, susigadinsiu reputacija. Jeigu ji įskūs mane?

-Juk tau ne darbo valandos.-prakalbo Niall.

Papurčiau galvą.

-Esu girtas, galiu kažką padayti jai.

-Bet ji karšta,-pakėlęs antakį tarė Harry.-Jos draugė irgi.

Prunkštelėjau, ir atsigėriau to, kas buvo įpilta, kas man nelabai rūpėjo.

Visą laiką stebėjau Elą ir jos draugę. Ir ką jos čia veikia, juk jos nepilnametės.

Po šiek tiek laiko, Ela atsitojo nuo kedės ir nuėjo.

Gal ir neblogai būtų ją pakalbint.

-Einu parūkyt,-tariau vaikinams, bet tikriausiai nei vienas iš jų to negirdėjo.

[Elos pov.]

-Man reikia pakvepuoti gryno oro, tuoj grįšiu,-pasakiau draugei, šiai linktelėjus, nuėjau.

Išėjusi, gyliai įkvėpiau šalto rudens oro.

-Sveika, Ela,-išgąsdino pakimęs balsas. Atsisukusi pamačiau mokytoją.

-Labas vakaras, Louis,-šyptelėjau sutrikusi. Mokytojas prisidegė cigaretę ir įsidėjęs tarp lūpų, įtraukė.

-Keista matyti savo mokytoją čia?-nusijuokė, turbūt per ilgai spoksojau į jį.

-Yeah. Bet labiau keista, kad mokytojas mato mane čia,-nusijuokiau.

-Nieko negali žinoti, kaip būna su tais mokytojais,-nusijuokė vėl, išpūsdamas pilkai baltus dūmus.

Šyptelėjau, ir nieko nepasakiau. Tyloje girdėjosi, kaip Louis įkvepia ar įšpūčia dūmus.

-Na, aš jau eisiu. Iki rytojaus, tikriausiai,-tarė mokytojas.

-Am, Louis?-paklausiau.

-Taip?-atsisuko mokytojas.

-Galbūt galėtumėte duoti savo numerį? Ta prasme, jei aš neateičiau, ar šiaip kažko pranešt..?-susinervinau.

-Žinoma,-nusijuokė mokytojas, ir padiktavęs savo numerį, o man jį užsirašius, pratarė:

-Ar net reiktų kokios pagalbos, na, pavyzdžiui, su namų darbais ar vaikinais, skambinti man taip pat gali-šyptelėjęs nuėjo.

Ar Louis Tomlinson, mano pianino mokytojas, ką tik flirtavo su manimi?

//

Parašiauu dar vieną dalį, todėl aš noriu nuomonių, nes nėra nuomonių, nėra dalies :")