piano teacher [l.tomlinson]

2.10

[Ela pov.]

Krūptelėjau nuo garsaus trankymo į duris. Atsistojau ant grindų, ir nužingsniavau prie durų, trindama pirštais akis. Palenkiau rankeną ir stumtelėjau duris į priekį.

-Labas, katyte,-šyptelėjo Louis. Jis stovėjo pasirėmęs ištiesta ranka į sieną, kita ranka įrėmęs į šoną.

-Louis, užeik,-tariau ir nugara prisispaudžiau prie sienos, duodama kelią vaikinui.

-O, mažyte, kaip aš tavęs pasiilgau,-tarė Louis ir suėmė mano veidą. Jis visdar išsišiepęs spoksojo į mano akis, ir tai šiek tiek mane trikdė, nes nežinojau, ko iš jo tikėtis.

Louis, po ilgo jo spoksojimo man į akis, jis priglaudė savo lūpas prie manųjų.

Nežinojau, kaip elgtis. Juk jis sakė, kad tarp mūsų nieko negali vykti.

Bet juk jis girtas, Ela, -galvoje nuskambėjo pasąmonė. -Tu gali daryti ko tik nori, jis ryte to neprisimins, jei įkalčius paslėpsi.

Mano mintys mane gundė. Kodėl gi taip nepadarius?

Atsakiau į Louis bučinį, o vaikinas krimstelėjo į mano apatinę lūpą. Sudėjavau per bučinį, ir Louis atsitraukė nuo manęs.

-Buvau pasiilgęs viso šito,-šyptelėjo jis.-Dabar atsiimsi už tuos depresuotus metus be tavęs, lėlyte,-mirktelėjo.

Vaikinas suėmė už mano liemens ir pakėlė. Apsivijau kojomis jo liemenį, Louis nestipriai prispaudė mane prie sienos. Rankomis leidosi žemyn, ir jo rankos pasiekusios mano užpakalį jį suspaudė, ir aš vėl suaimanavau.

Louis palinko prie mano kaklo ir pabučiavo jį. Palikdamas dar kelis bučinius, pajutau krimstelėjimą į odą, ir suinkščiau. Palenkiau galvą, duodama daugiau vietos Louis.

-Tavo dėjonės,-tarė per tarpus, kai jo lūpos nebuvo ant mano kaklo.-Jos lyg vaistai nuo depresjos,-užkišo pirštus už maikutės apykaklės, ir tempė žemyn, taip suplėšydamas ją. Jo lūpos leidosi žemyn, ant krūties. Maikutė nukrito nuo manęs, ir likau tik su apatiniu trikotažu.

Louis rankas kėlė aukštyn, braukdamas per nugarą. Jis suėmė liemenėlės sagtis, ir ją atsegė, vis dar bučiuodamas virš krutinės.
Išsinėriau iš liemenėlės, ir numečiau šalin. Louis vėl grąžino savo rankas ant mano užpakalio, ir taip prilaikydamas mane nešė į miegamąjį.

Vaikinas savo lūpas gražino prie manųjų. Savo rankas uždėjau ant jo pečių, sulenkusi jas per alkūnes, pirštus įvėliau į jo rudus, jau ir taip pasišiaušusius plaukus.

Priėjęs lovą vaikinas atsigulė ant nugaros, tad aš buvau viršuje. Atitraukiau lūpas nuo jo, ir atsisėdau ant jo liemens.

-Kažkas įsijautė,-sukikeno Louis.

-Oh, aš dar tik sėdžiu,-pavarčiau akis, ir pasikėliau ant kelių, ir nusimoviau kelnaites.

Aš buvau visiškai nuoga prieš Louis, o šis-pilnai apsirengęs.

Suėmiau už jo marškinių apykaklės ir stipriai patraukiau. Sagos pabiro ant lovos, o kai kurios ir ant žemės. Išnėriau Louis rankas, žinoma, su jo pagalba, iš marškinių rankovių, ir besagius marškinius numečiau.

Pasislinkau atgal, ir uždėjau rankas ant vaikino džinsų sagties. Akies krašteliu stebėjau Louis, kuris visa tai kantriai stebėjo, su nuo veido nedingstančia šypsena.

Atsegiau sagą, ir lėtai užtrauktuką. Užkabinau pirštais kraštus, ir lėtai pradėjau tempti juos žemyn.

Pašalinus džinsus, tą patį padariau su vaikino trumpikėmis. Aš sėdėjau ant jo draugužio, kuris, kaip jaučiau, buvo gerokai iškilęs ir buvo netoli manojo centro, ir tai privertė mane jaustis nepatogiai, ir norėjau nulipti.

Tu turi dominuoti, Ela.

Nežymiai linktelėjau sau. Pasilenkiau prie Louis ausies, ir sušnibždėjau:

-Na ką, kačiuk, nori pažaisti?

-Miau,-sukikeno Louis, ir supratau tai kaip teigiamą atsakymą.

Šiek tiek pakėliau savo užpakalį nuo jo draugužio ir suėmiau jį rankomis. Atsargiai atsisėdau ant jo, taip įeidama į save. Pradėjau kilti aukštyn, o po to žemyn, viską darydama lėtai, po truputį greitindama.

-Ela!-užriaumojo Louis, ir per savo dėjones sukikenau.

Šaunuolė, Ela.

Po kelių gylių dūrių, nulipau nuo Louis ir atsiguliau šalia jo. Šis apglėbė mane savo ranka ir prisispaudė prie savo sukaituosio kūno.

-Tai buvo,-gaudydamas kvapą tarė Louis.-Woah.

//

Svarbiausia uždominuoti :DDDDDDD
Žinau kad jūs nesitikėjot šito, beeeeettttttt :')
Ryt dalies negausit, ir taip šita yra 600 žodžių :')
NUOMONIŲ!!!!