Kaip ir vasara ( II ) TAISOMA

2.18

KETVIRTADIENIS

Kadangi mūsų žadintuvas suskamba itin neįprastai ir keistai, pramerkiu akis greičiau, nei įprastai. Tada suprantu, kad dabar prasidės mano baisiausi košmarai.

-Ar jo lūpų skonis pakitęs?–paklausia Lily, nepakeldama galvos nuo lovos. Matyti naktiniai pasivažinėjimai užtruko ilgokai, kadangi jai sunku pabusti.

-Tikiuosi nepradėsi šito mėšlo apie kurį aš galvoju?–sumurmu.

Ji nusijuokdama, atsisėda ir sėdėdama pradeda rytinę mankštą. Įprastas reginys ryte. Pakeliu galvą nuo pagalves ir savo dar nepabudusia galvą, pasiremiu ranka.

-O kaip tavo ir Harry pasivažinėjimai?–dabar kamantinėsiu aš.

Ji nustoja mankštintis ir atsisuka į mane.

-Tai tiesiog pasivažinėjimas,-ji patrūkčioja pečiais ir pavarto akimis, kai supranta, jog man to nepakaks. -Valgėm picą, vaikščiojom parke, valgėm ledus, kalbėjom bei trumpai bučiavomės. Kaip visada,–ji nusišypso.

Linktelėju ir išlipame iš lovų. Iš spintos išsitraukiame abi naujus drabužius, kuriuos nusipirkome vakar. Taip pat pasiimame krepšelius su dušo reikmenėmis. Norėjau jau eiti iš kambario į vonią, bet Lily griebusi stipriai durų rankeną, uždaro duris man prieš akis.

-Aš tau papasakojau viską, o tu nyčnieko,–ant pabaigos suplonina balsą, kas rodo, jog ji susierzinus.

-Ką tu nori žinoti ? Kad iš ketvirto karto Louis pavyko mane pabučiuoti ir aš kaip debile jam atsakiau? Ir kad mano skrandis susisuko kaip šlapias skuduras?–pavartau akis.

Ji nusišypso ir leidžia atidaryti duris prieš ištardama:

-Tai vadinama drugeliais, Selena.

-Prašau, nepradėk,–gailestingai pažvelgiu į ją.

Po dušo procedūrų, grįžtame apsirengusios į kambarį. Šį kartą vėl leidome skirti savo grožiams dėmesio. Tačiau nusprendžiau plaukus palikti išdžiovintus natūraliai. Man patiko sruogos krentančios ant mano apnuogintų pečių. Susiruošusios, išėjome į universitetą.

Senai matytas reginys. Noah, Nolan ir Abby–laukia mūsų prie durų. Iškvepiu lėtai ir lygiai. Nolan čiumpa mano veidą ir pakštelėja man į lūpas. Po velnių, kas čia per pakštelėjimas?

Ar vakar vakaro bučinys su Louis sugadino mano lūpų pojūčius? 

Trenkiu sau per galvą mintyse, jog vos nepamirštu atsakyti į bučinį. Tai buvo tiesiog paprasta. 

-Lyg su diena, tavo veidas gražėja,–paliečiu jau vos matomas Noah mėlynės.

Visi nusijuokiame ir Noah atsidusęs, pasako:

-Aha ir tas šunsnukis vakar vakare atėjo atsiprašyti manęs.

Pala...ką? Pirmiausiai aš ir Louis bučiuojames, po to jis eina atsiprašyti Noah. Man velniškai viskas painu. Kas darosi?

-Žemė kviečia Selena,–Abby pirštais spragtelėja man prieš akis.

-Aš čia.

Tik dabar suvokiu, kad mes visi laisvalaikio kambaryje.

-Kažkas blogai? Tu apie kažką įdėmiai mąstai. Kažkas nutiko?–Nolan.

Kodėl tu toks rūpestingas? Įtartinai rūpestingas. Nusišypsau visiems ir papurtau galvą.

-Ne, viskas gerai. Sunkus rytas,–patrinu paakius.

-Sunkus vakaras, bene,–švelniai sušnabžda man ji.