Not What It Seems

6. Ella

Praeitą naktį miegojau Ashton ir Michael kambaryje. Pačio Michael ten nebuvo, ačiū Dievui, todėl pasilikau su Ash. Jis mane išklausė ir suprato viską. Ir net atskleidė labai didelę paslaptį. Michael yra biseksualus. Ta prasme, aš to net nežinojau, nes tas nevykėlis man net nesakė. O aš galvojau, kad jis mano draugas! Štai Ashton tikras draugas. Mes jau pažįstami apie dešimt metų, susipažinome internete ir dar tebedraugaujam.

Ryte grįžau į savo bendrabučio kambarį. Annos čia jau nebuvo, todėl apsidžiaugusi nužingsniavau į vonios kambarį. Palindau po šiltu dušu, išsiploviau galvą ir dar pastovėjau po vandens srove, nes skubėti neturėjau kur - šiandien man į trečią paskaitą.

Išlipau iš dušo, apsivyniojau kūną rankšluosčiu ir priėjusi prie kriauklės pažvelgiau į aprasojusį veidrodį virš jos.

Mano akys išsipūtė, kai pamačiau, kad mano nuostabūs geltoni plaukai virto turkio spalvos (žaliai mėlyni). Pajaučiau, kaip pyktis verda manyje. Aš nužudysiu tą mergiotę.

Išsivaliau dantis, grįžau į kambarį ir apairengiau juodus džinsus, baltą palaidinę ir mėlynus flanelinius marškinius. Paėmiau telefoną ir paskambinau Ashton.

-Man paskaita, kas yra?-atsiliepė prislopintas draugo balsas.

-Ta durnė įdėjo dažų į mano šampūną!-sušukau ir vos tvardžiausi nesuspaudžiusi telefono rankoje.-Dabar mano plaukai turkio spalvos!

-O dieve,-Ashton aiktelėjo.-Tai tokia graži spalva!

-Ash, tu nė kiek nepadedi,-pavarčiau akimis.-Ką man daryti? Aš skelbsiu jai karą.

-Ji tau jį jau paskelbė,-vaikinas nusijuokė.-Beje, ji dabar mano paskaitoje. Nori kariauti prieš ją su manimi?

-Padėsi?-susiraukiau. Juk Ash ne toks...

-Juk tam skirti draugai,-jis nusijuokė ir aš nusišypsojau.-Susitinkam prie fontano po antros paskaitos.

-Gerai,-linktelėjau, nors jis to nematė. Padėjau ragelį ir telefone pamačiau, kad man liko dar trys su puse valandų iki susitikimo su Ashton.

Susirinkau savo daiktus, paėmiau raktus ir išėjusi iš kambario jį užrakinau. Išėjau iš merginų bendrabučio ir patraukiau link kavinės, kurioje dažnai būnu su draugais.

Atsisėdau prie lango, užsisakiau kavos su pienu ir išsitraukiusi knygą pradėjau skaityti. Visada mėgau skaityti knygas, jos lyg nukelia mane į kitą pasaulį...

-Bonjour, Mademoiselle,-išgirdau vaikino balsą, kuris pažadino mane iš knygos įvykių. Nekreipiau į jį dėmesio ir toliau skaičiau knygą.-Puis-je vous asseoir?

-Je crains que si elle est endommagée appétit,-tariau net nepažiūrėjusi į vaikiną.

-Atsiprašau, daugiau prancūziškai nieko nemoku,-vaikinas nusijuokė ir prisėdo ant kėdės priešais mane. Nesusivaldžiau ir pakėliau galvą pažiūrėti, kas tasai Amerikietis.

Priešais mane sėdėjo juodaplaukis, rudaakis, plačios mielos šypsenos vaikinas. Jis vilkėjo juodą odinę striukę, o po ja pilkus marškinius. Aš nusišypsojau labiau sau, nei vaikinui, nes aš žinojau jį.

-Ką panelė skaito?-juodaplaukis mielai paklausė.

-Knygą,-pavarčiau akimis ir menkai šyptelėjau.

-Aš esu Dylan,-vaikinas ištiesė man savo ranką.

-Žinau,-paspaudžiau vaikinui ranką ir nusišypsojau.-Aš Ella.

-Žinai mane?-Dylan netikrai nustebo. Aš sukikenau ir palinksėjau.

-Ne iš urvo išlindusi,-užverčiau savo knygą ir gurkštėjau kavos.-Domiuosi kinu ir studijuoju aktorystę.

-Wow, studentė!-Dylan veido nepaliko šypsena.-Tai koks sakai tavo vardas?

-Ella Henderson,-atsidusau.

-O antrą vardą turi?

-Mia,-pavarčiau akimis.-Kam tau to reikia, ponaiti Dylan O'brien?

-Man labai įdomu,-vaikinas mane nužiūrinėjo. Ir aš pamačiau, kad jis kvailai šypsosi. Man atrodo dėl mano plaukų.

-Plaukai nusidažė nuo šampūno,-tariau ir perbrauiau per juos ranka.-Kambariokė paskelbė man karą..

-Linksma turėtų būti,-Dylan nusijuokė. Wow, realiame gyvenime jo juokas labai mielas.

Išgirdau kaip skamba mano telefonas ir greitai atsiliepiau. Tai skambino Ashton.

-Aš žinau, ką mes darysim!-draugas sušuko į ragelį, kad net patraukiau telefoną nuo ausies.

-Nereikia taip rėkti,-pavarčiau akimis.-Pasakok.

-Tai ne telefoninis pokalbis,-Ash suprunkštė.-Susitinkam prie fontano po penkiolikos minučių.

-Gerai,-bet Ash jau padėjo ragelį. Atsidusau ir pažvelgiau į Dylan.-Atleisk, Dylan, bet aš turiu skubėti. Buvo malonu pakalbėti.

-Pas vaikiną?-vaikinas mirktelėjo, bet aš suprunkščiau ir papurčiau galvą.

-Pas draugą planuoti keršto kambariokei,-sukikenau.-Je vous remercie pour la conversation.

-Irrr aš nieko nesupratau, bet tau to paties!-Dylan kreivai šyptelėjo ir aš paėmusi savo tašę su daiktais bei kavą išėjau iš kavinės ir patraukiau link univeraiteto.

Po gerų dešimt minučių buvau prie fontano. Sėdėjau ant fontano krašto ir laukiau draugo. Ką jis sugalvojo..?

-Aš čia!-Ashton suriko ir pribėgo prie manęs. Jis atsisėdo šalia ir viena ranka mane apkabino.-Anna bijo vorų.

-Ta prasme?-klausiamai pažvelgiau į draugą.

-Šiandien per paskaitą ji labai išsigando mažo voriuko!-garbanius nusijuokė.

-Mums reikia nupirkti guminių didelių vorų!-tyliai sušukau, kad niekas aplinkui negirdėtų. Ashton linktelėjo ir velniškai nusišypsojo.

-O kur tu buvai visą rytą?

-Kavinėje,-nusišypsojau ir atsistojau ant kojų.-Dabar turi paskaitą?

-Nee,-Ash papurtė galvą.-Man nulėkti nupirkti vorų?

-Būtų neblogai,-sukikenau ir apkabinau draugą.-Ačiū tau. Man nusispjauti, kad greičiausiai visi galvoja, kad aš kekšė, nes keičiu vaikinus kaip pirštines. Tu esi labai geras draugas.

-Aš tavęs nepaliksiu vienos,-Ashton suspaudė mane savo glėbyje.-Mes per geri draugai, kad išsiskirti.

*

Greitai įbėgau į savo ir Annos kambarį. Šiuo metu Anna yra išėjusi į miestą su draugais. O aš dedu netikrus šlykščius vorus jai į lovą ir įvairius daiktus. Padėjau vieną ant pagalvės ir užklojau antklode. Kitą padėjau į spintą ant rankšluosčio, o trečią įdėjau į jos kuprinę, su kuria ji visada vaikšto į paskaitas.

Nuėjau į dušą, nes jau buvo vakaras. Kol prausiausi girdėjau, kaip Anna ateina į kambarį. Kelias minutes buvo tyla, o štai tada aš išgirdau klyksmą lyg iš siaubo filmo. Nusijuokiau pati sau ir išlindau iš dušo. Apsivyniojau rankšluosčiu ir nutaisiusi išsigandusį veidą įbėgau į kambarį, kur Anna sėdėjo ant grindų prie mano lovos ir išsigandusi spoksojo į savo lovą.

-Kas tau yra?!-vaidinau išsigandusią. Anna parodė į lovą ir aš priėjusi pamačiau netikrą vorą padėtą ten prieš valandą.-Čia tik voriukas!-paėmiau jį į rankas ir pradėjau glostyti.

-Tu nesveika!-mergina sušuko persigandusi.

-Bet vorai yra mieli,-tariau ir su netikru voru, kurį pavadinau Beniu, įėjau į dušą. Apsirengiau ir grįžau į kambarį. Benį padėjau į spintelę, kur Anna jo neims.

Parašiau žinutę Ashton: "Planas suveikė! Ji klykė kaip siaubo filme:D"

Išjungiau šviesą ir su šypsena veide nuėjau miegoti.