Love and Silence (Lietuviška Louis Tomlinson Fanfiction) Book 1 Complete

Part 1 Lost memories

Būti tokioje situacijoje kokioje esu aš niekam nelinkėčiau. Net savo priešams, nors aš net neįsivaizduoju ar tokių turiu. Prieš kelias dienas pabudau gatvėje, mintyse tuščia o atsiminimų jokių, net nežinau savo vardo. Esu alkana ir sušalusi. Juk neveltui aplink visi vaikšto su paltais, striukėmis apsijuosia storiausiai šalikais, ausis slepia po kepurėmis, o kad pirštai nenušaltu dėvi pirštines. Bijau galvoti apie tai kas man nutiko, nes žinau kad man tai gali būti dar didesnis šokas, nei atsibusti gatvėje visa sužalota. Vengiu žmonių tad stengiuosi susirasti nuošalias vietas. Mano kūnas drebą ir nežinau ar nuo šalčio ar nuo baimės. Visą kūną skaudą, o galva regis plyš pusiau. Jau nebekalbu apie tai kad mano temperatūra pakilusi o prakalbėti beveik negaliu nes gerklėje tarsi pjūklas būtų įstrigęs.

Kadangi jau pradėjo temti, pradėjau ieškoti vietos kur šiandien galėčiau kuo šilčiau praleisti naktį. Vaikščiojau palei sienas neapšviestomis gatvėmis. Jau nebeišgaliu verkti nes tiesiog mano organizme jau nebėra skysčių. Nieko nevalgiau jau kelias dienas, na bent tiek aš atsimenu. Užmačiau praviras pastato duris ir jau nė nebegalvojus užėjau į vidų. Mano kūnas reikalavo šilumos ir tik man atsidūrus patalpoje visas kūnas pradėjo tvinkčioti. Visur buvo tylu ir nemačiau nei vieno žmogaus. Tad tyliai pradėjau ieškoti nuošalesnio kampo kur galėčiau susigūžti kad manęs nerastu ir turėčiau kur pernakvoti. Atsargiai pravėriau duris ir pakliuvau į labai didelę salę su scena. Kai išgirdau balsus greit pasislėpiau tarp kėdžių ir pradėjau ropoti į toliausia salės kampą. Girdėjau balsus bet ką jie kalbėjo negalėjau suvokti tarsi tai būtų svetima kalba nors tikriausiai mano mintys tiesiog žaidžia su manimi, per tas kelias dienas kai esu sąmoninga ką veikiau ir ką atsimenu su nieko nešnekėjau. Aš tiesiog bijau. Kai galiausiai suradau nuošalų kampą susisukau į kamuoliuką ir užmerkiau akis. Turiu pabandyti susilieti su aplinka kad niekas manęs nerastų.

-Šiandienai viskas, skirstomės.-skardus balsas nuaidėjo per visą salę ir kai tos kelios šviesos kurios buvo įjungtos šalia scenos išsijungė atsipalaidavau nes supratau kad šią naktį esu saugi.