Love and Silence (Lietuviška Louis Tomlinson Fanfiction) Book 1 Complete

Part 9 Pain

Pramerkiau akis kambaryje buvo šviesu. Lėtai išlipau iš lovos ir priėjau prie veidrodžio. Mano akys buvo tamsios, nors ir mėlynai žalios, jų spalvą gali įžiūrėti tik iš arti. Plaukai visi suvelti dar vis surišti į kasą kurią man ligoninėje surišo Louis, išsitraukiau gumele ir ilgokos kasos nukrito man ant nugaros bei pečių. Plaukų spalva atrodo natūraliai, bet nežinau gali būti ir dažyti. Jie turi pelenų atspalvio nors yra panašūs į šviesiai rudus. Bet labai šviesiai. Bet ir ne blondiniški. Susirišau juos į netvarkingą kuodą vien dėl to kad neturiu su kuo jų iššukuoti. Truputi pasitaisiau rūbus ir išėjau iš kambario. Svetainėje girdėjosi balsai o virtuvėje indų taškenimas.

-Labas rytas.-pasakė Liam pamatęs mane. Nurijau seiles.

-Labas.-atsakiau ir jis šyptelėjo. Harry į mane pažiūrėjo ir šyptelėjo ir kaip tik tuo metu įėjo Louis į svetainę, bet nepamatė manęs kaip ir Niall.

-Tai ką ji vakar tau pasakė?-paklausė Niall.

-Na pagrinde supratau kad ji pasimetusi.-pasakė Louis.

-Man gaila jos.-pasakė Niall. Nežinojau kur dėtis.

-Mes padarysim viską kad jai būtų gerai.-pasakė Louis, mačiau kaip Liam su Harry bando nenusijuokti ir susikaupti nes nežino kaip aš reaguosiu.

-Gal reikia ją pakelti?-paklausė Niall.

-Tegul ji pamiega.-pasakė Louis.- Ko jūs tokie tylūs?-paklausė Louis Liam su Harry ir tie du pradėjo juoktis. Tikriausiai dėl to kad mano pačios veide švietė mažytė šypsena. Louis pažvelgė į mane ir išsprogdino akis.-Hey Am labas rytas.-pasimesdamas pasakė.

-Labas.-tariau.

-Jūs tokie vėplos.-pasakė Liam.

-Atsiprašau.-pasakė Louis nejaukiai.

-Viskas gerai.-tariau jam tyliai ir jis linktelėjo.

-Atrodai kiek geriau.-pasakė Louis.

-Ir jaučiuosi.-pasakiau.

-Eik prisėsk.-tarė jis ir aš atsisėdau į tuščią fotelį nors ir ant sofos buvo vietos nenorėjau sėdėti prie kitų vaikinų.

-Mes su Niall pašnekėjom reikia tau sugalvoti vardą.-pasakė Louis.

-Jey rinksim vardą.-suplodamas rankomis tarė Harry.

-Aš turėsiu balso teisę?-paklausiau Louis ir jis nusijuokė.

-Na mes galim tiesiog vardinti vardus ir tas kuris tau patiks labiausiai tą gali pasirinkti.-pasakė Liam.

-Gera mintis.-Pasakė Louis ir atsisėdo šalia manęs ant fotelio atlošo.

-Gerai aš pirmas.-pasakė Niall.-Nell

-Rimtai?-paklausė Louis žiūrėdamas į Niall aš tik pakračiau galvą.

-Gerai tada kaip tau Paula?- Paklausė Liam, vaikinai pradėjo juoktis o aš tik pakračiau galvą.

-Camila?- paklausė Harry, vėl pakračiau galvą.

-Barbara?-paklausė Louis bet kažkas keisto mano galvą pradėjo skaudėti, o ašaros kauptis, tik nesupratau kodėl.-Niall atnešk iš virtuvės vaistu.-pasakė Louis bet jo balsas buvo lyg per miglą.

Tas vardas tarsi nori iškilti iš mano pasąmonės bet negali. Tarsi aš turėjau jį prisiminti. Ir tada skausmas nustojo.

-Tau viskas gerai?-Louis atsargiai paklausė.

-Mama.-tariau.

-Mama?-paklausė jis ramiai.

-Mano mamos vardas Barbara.-pasakiau jam.

-Tu prisiminei.-pasakė jis kiek linksmiau.

-Bet tik tiek.-tariau jam.

-Ir tai pradžia.-pasakė jis.-Dabar policija turės bent menką detalę.-Louis tupėjo priešais mane su tablečių buteliuku o aš tik galėjau žiūrėti jam į akis.-tau jų reikia, ar skausmas liovėsi?

-Liovėsi.-tariau ir jis kiek atsiduso iš palengvėjimo.

-Aš vadinsiu tave Camila.- pasakė Harry.

-Jei ji nenorės nevadinsi.-pasakė piktai Louis.

-Bet man dabar bus baisu pasakyti jai kokį vardą.-pasakė jis.-Tai skausminga Louis. Jai skauda prisiminti.

-Aš suprantu bet aš tik noriu jai padėti.-Pasakė Louis.

-Tai neversk jos.-piktai tarė Harry.

-Aš ir neverčiu.-kiek pakeltu tonu tarė Louis.

-Nesimato.-sumurmėjo Harry.

-Ką tu pasakei?-atsistodamas paklausė piktai Louis.

-Louis nusiramink, Harry tu taip pat.-pasakė Liam.

-Nesipykit.-tyliai pasakiau. Bet niekas manęs neišgirdo

-Ką girdėjai, tu ne visažinis nebūtinai gali žinoti kas jai geriausia.-pasakė Harry.

-Prašau.-vėl tyliai pasakiau.

-Jai reikia pagalbos o ne tavo globos.-pasakė vėl Harry.

-Tai tu manai kad man buvo geriau jai palikti ligoninėje ir kad ją paskui būtų uždarę į beprotnamį, jei tu nepastebėjai ji nebeprotė ji tiesiog prarado atmintį.-piktai pasakė Louis.

-Vaikinai nusiraminkit.-pasakė Niall.

-Jei tau kažkas nepatinka tiesiog eik savais keliais.-pasakė Louis.

-Kaip ir visada mūsų tobulasis Louis.- piktai pasakė Harry.

-Nustokit!-sušukau ir visi keturi nukreipė savo žvilgsnius į mane.

-Aš sakiau jums nusiraminti.-pasakė Liam prieidamas prie manęs ir aš iš kart atsitraukiau.

-Aš suprantu kad man kažkas negerai, nereikia kaltinti Louis jei jis nori man padėti, aš pati noriu prisiminti, nors jei ir prisiminti skauda, nežinojimas yra tūkstantis kartų blogiau.-pasakiau jiems.

-Atsiprašau mums nereikėjo pratrūkti.-pasakė Louis.

-Būsiu kambaryje.-pasakiau ir apsisukusi nuėjau į kambarį. Nenorėjau girdėti jų ginčų, nors ir žinau kad jei kilo dėl manęs. Atsisėdau ant žemės ir sulenkusi kojas jas apkabinau. Kelis kartus gyliai įkvėpiau kad nuraminčiau nervus.