Love and Silence (Lietuviška Louis Tomlinson Fanfiction) Book 1 Complete

Part 7 Need to know

Butas ganėtinai didelis trijų kambarių svetainės dviejų vonių ir dviejų tualetų, bei virtuvės. Viskas labai prašmatnu ir nauja. Svetainėje yra durys į balkoną. Visas butas iškabintas nuotraukomis.

-Na kaip ir viskas.-pasakė Louis apsidairydamas.-Na tai pro kur bėgsi?-paklausė nusišypsodamas.

-Aš nebėgsiu.-pasakiau.

-Žinau, bet man reikia kaip nors tave prakalbinti.-pasakė jis.-Prisėsk aš einu patikrinti ar mes gausim ko nors valgomo.-nusišypsojo ir nuėjo į virtuvę. Atsisėdau sofos kamputyje ir atsidusau. Noriu prisiminti, bet tarsi didelis juodas debesis būtų užplaukęs ant mano smegenų ir baisiausia tas kad kuo labiau bandau prisiminti tuo labiau man skauda.

-Am Louis prašė tave pakviesti.-pasakė įėjęs į svetainę Harry. Jis mane išgąsdino tad aš krūptelėjau bet greit susiėmiau ir lėtai atsistojau. Nuleista galva greit praėjau pro jį ir nuėjau tiesiai į virtuvę. Virtuvėje kvepėjo blynais ir džemu.

-Žinai kadangi tu neprisimeni savo vardo mums jį reikia sugalvoti.-pasakė Louis.- Turi idėjų?-aš tik pakračiau galvą.-Gerai ką nors sugalvosim.-visi susėdome prie stalo, Louis atsisėdo šalia manęs, tikriausiai kad jausčiausi jaukiau.

-Tikiuosi tau patinka blynai.-pasakė susišypsodamas ir prieš mane padėdamas lėkštę.

-Ačiū.-tariau tyliai.

-Hey tau viskas gerai?-paklausė Louis pažiūrėdamas į mane atidžiai.

-Mano galva plyšta.-pasakiau sunkiai sumirksėdama Louis iškart atsistojo. Prieš mane atsirado stiklinė vandens ir dvi tabletės.

-Daktarė sakė gerti šiuos vaistus jei tau skaudės galvą.-pasakė jis. Aš linktelėjau ir drebančiom rankom paėmiau tabletes, greit jas įsimečiau į burną ir užsigėriau vandeniu.

Kai tylėdami valgėme maniau numirsiu. Niall ir Harry akys visąlaik buvo ties manimi. Liam bandydavo ko nors paklausti, o Louis vis klausinėjo ar padėjo vaistai. Jaučiausi nejaukiai, tikriausiai bet kas jaustųsi. Dabar visi buvo nuėję į svetainę, bet aš likau virtuvėje nenorėjau jausti vėl tų keistų žvilgsnių. Louis buvo su manimi.

-Geriau jautiesi?-paklausė Louis aš tik linktelėjau.-Klausyk tu turi kalbėti gerai. Man reikia žinoti kad tau geriau.

-Man geriau.-pasakiau tyliai.

-Rimtai du žodžiai?-paklausė jis.-Tu bandai prisiminti?-ramiai paklausė.

-Taip bet kuo labiau bandau tuo labiau man skauda.-pasakiau.

-Gerai mes padarėme pažangą. Tu man pasakei normalų sakinį.-pasakė jis.-Nori man ką nors pasakyti? Ar tiesiog ką nors papasakoti?

-Ačiū.-pasakiau, jis atsiduso ir pritūpė prie manęs.

-Jei tik žinočiau kas su tavimi taip pasielgė.-pasakė atsidusdamas.-Gerai manau tu pavargusi, nori eiti į kambarį ar nori pabūti su mumis svetainėje.

-Į kambarį.-pasakiau, Louis tik nusijuokė.

-Galėjau atspėti.-pasakė jis.-Eime-tarė atsistodamas. Pasekiau jį paskui. Louis mane nuvedė į kambarį ir paliko vieną, prieš tai pasakydamas kad jei kas kreipčiausi į jį. Atsiguliau ir užsiklojau pledu kuris buvo sulankstytas ir padėtas ant lovos. Per šias kelias dienas dabar yra vienintelis momentas kai aš atsipalaidavau. Jaučiuosi rami. Jokio skausmo ir jokio šalčio.