***Erina***
Kiek laiko jau praėjo nuo Serino išvažiavimo? Dvi, gal trys dienos. Na man tai kaip dvi, trys savaitės.
Pamokose dalyvauju, bet galiu liūdnai pripažinti, kad toli gražu ne visuose. Jei to negana, tai nežmoniškai sulieknėjau, atrodau kaip vaikštantys griaučiai. Aš kaip iš siaubo filmo. Paakiai pajuodę, plaukai susivėlę ir t.t.
Taip pagalvojus, mes su Serinu nuo pat pradžių nejautėme vienas kitam simpatijos. Taigi tiesiog galėčiau pasistengti jį pamiršti ir užimti savo mintis kitais dalykais, bet dėja negaliu.
Jis yra tas vienas dalykas kuris laikosi mano mintyse ir nenori būti iš ten išprašytas.
Rafalas yra nusivylęs, nes jam nepavyko nuo manęs ilgai slėptis. Aš jį radau, vos nesumušiau iki sąmonės netekimo ir t.t. Turint galvoje, kad nesu labai įgudusi tokiuose dalykuose, labai savimi didžiavausi.
Ai pamiršau paminėti, kad mano mokslo lygis taip nukrito, kad net pati direktorė ateina manęs aplankyti ir yra paskyrusi asmenį jog mane stebėtų. Na žinot jie mano, kad aš ant depresijos krašto ir, kad galiu nusižudyti.
Vieno dalyko jie nežino, aš per nelyg didelė bailė, kad tam ryžčiausi. Bet užtat peiliuko neatsisakau.
Todėl šią dar vieną dieną, sėdžiu savo kambaryje su megztiniu ilgomis rankovėmis, nors net nėra šalta. Tiesiog nenoriu jog kas pamatytų randus.
Gan dažnai sulaukiu Lindos, ji stengesi mane prakalbinti ir kur nors išsivesti, bet jai nelabai sekasi. Kartais bando pajuokauti apie tai ką ji padarys Serinui kai jis grįš, bet man jau nebejuokinga. Nesakau, kad kada nors buvo tai juokinga, tiesiog sakau, kad mano buvęs spalvotas ir linksmas pasaulis, dabar tėra tamsus, niūrūs ir be spalvų, kurios teiktų viltį.
Va taip gedint savęs praėjo dar viena diena.
Žmonės paviešinau dar vieną tokio tipo istoriją, ją galit rasti mano darbuose.
Dabar prie reikalo!!
Savaitę būsiu atskirta nuo išorinio pasaulio. Taigi tai reiškia, kad neturėsiu interneto. Bet pabandysiu parašyti ilgas dalis ir kai intikas vėl bus jas įkelti.
IamCommingHome**
