Tylūs Kuždesiai

6

Saimonas prabudo išgirdęs duše bėgantį vandenį.
Akimirką jis pamanė, kad turbūt grįžo jo tėvai, bet tuomet jis pažvelgė į laikrodį.
Jie išvyko vos prieš pusvalandį.

Vaikinas atsistojo ir pradėjo eiti link tėvų vonios kambario.

Jis išgirdo, kaip vanduo duše nutylo ir pradėjo darinėtis spintelių durys, lyg žmogus būtų kažko ieškojęs.

- Mam?

Kitapus durų stojo tyla.
Ir tuomet kažkas tyliai sušnabždėjo "šūdas".

- Mama, čia tu?,- Saimonas paklausė vėl, bet negavo jokio atsakymo.
Vaikinas įkvėpė ir čiupęs rankeną, atvėrė duris.
Jis sustingo ir suraukė antakius, stebėdamas priešais jį stovinčią merginą pasimetusiu žvilgsniu.

- Labasss,- Leksė, apsiviniojusi tik rankšluoščiu, nedrąsiai pakėlė ranką pasisveikindama su Saimonu.

- Kokį velnią tu čia darai?!,- jis sušuko.

- Kokį velnią čia darai tu?,- Leksė atkirto.

- Na, turbūt... Čia mano namai?

- Žinau, žinau, galvojau, kad nieko nėra namuose,- ji pasilenkė ir pakėlė savo kuprinę bei drabužius nuo žemės.

- Tu galvojai- Tu! Jei nieko nėra namuose, manai, galima įsilaužti į svetimą namą?!

- Negalima! Suprantu...,- mergina spaudė savo daiktus prie savęs,- bet man reikėjo kur nors nusiprausti ir šventas šūde! Šis vonios kambarys didesnis nei mano virtuvė!

Saimonas atsiduso.

- Kas nutiko tavo namams?

Leksė nuleido galvą ir atsiduso.

- Namo grįžti negaliu,- ji, pakėlusi žvilgsnį nuo žemės, žvelgė Saimonui į akis ir tuomet vaikinas pastebėjo ryškų įpjovimą ant Leksės skruosto.
Jis suvokė, kad buvo kiek per šiurkštus.

- Na, gerai, jei nenori, kad čia būčiau, dingstu,- ji nusisuko ir numetusi rankšluostį pradėjo rengtis savus drabužius.

Saimonas nesuprato, kas nutiko, bet žodžiai iš jo burnos išlėkė greičiau, nei jis spėjo pagalvoti.

- Ne,- jis ištarė, nusukdamas akis nuo apnuogintos Leksės nugaros,- pasilik.

Jo balsas skambėjo kitaip, nei prieš kelias akimirkas. Atrodė, kad jis skamba kiek liūdniau.

- Man ne prošal kompanija,- Saimonas tyliai suburbėjo.

Leksė norėjo kažką pasakyti, bet nusprendė patylėti. Jei Saimonas nepapasakojo jai apie savo seserį, reiškia, jis nenorėjo. Dar ne.

- Saimonai?,- Leksė šyptelėjo, nors vaikinas negalėjo to matyti,- žinai, man reikia apsirengti.

- O, atleisk!,- tarė ir greitai dingo iš vonios.

Po kelių minučių išėjo ir Leksė, vis dar šlapiais plaukais.

- Na, ką galiu pasakyti,- mergina pradėjo kalbėti,- Šis dušas tiesiog... Didingas.

Saimonas nusijuokė.

- Dušas mano kambaryje visvien geresnis,- tarė jis ir pradėjo žingsniuoti. Leksė sekė paskui jį.

- O, tikrai?,- mergina šyptelėjo,- prisiminsiu tai, kai kitą kartą įsilaušiu į tavo namus.

Saimonas nusivedė Leksę į virtuvę ir įjungė didelėje patalpoje šviesą. Tik tuomet mergina pastebėjo, kad jis apsivilkęs tik treningines kelnes ir paprastus markškinėlius be rankovių.