žingsniai (npsštm 4) [✔️] (2018)

230. (20.)

po kelių savaičių

- Nustok, dabar pat!

Besijuokdama nukrentu ant sofos ir vėl atsisėdu. Jaxon padeda maišus iš Mako ant stalo. Vos man ištiesus ranką jis nutrenkia ją šalin.

- Kalė, - burbteliu ir jis parodo man liežuvį. Padarau tą patį ir trinkteliu jam per pakaušį tada kai jis mažiausiai to tikėjosi.

- Kelsey, saulyte! - sučiulba staiga į svetainę atėjusi Sahar ir pradeda mane tempti nuo sofos. - Turim važiuoti pas tave, o tada iki Kalifornijos rožių sodų, tavo beprotis vaikinas ten laukia.

- Atleisk, bet lieki vienas su šimtu chicken nuggets'ų, - tariu atsistodama.

- Atsiprašau?! - Jaxon pasižiūri į mane kaip į beprotę. - Tu palieki mane vieną su visom šitom negyvom vištom?! Tau viskas gerai galvoj?!

- Valgyk viską, Jaxon, gero žmogaus turi būti daug, - pasiunčiu jam oro bučinį.

Isak išskrido atgal į Floridą prieš dvi savaites, aš savo gyvenimą perkeliau atgal į vietą. Greičiau nei paprastai.

Grįžus randu ant lovos pailgą dėžę perrištą rausvu kaspinu.

- Dovanos? - kilsteliu antakius ir Sahar nusijuokia.

Pakeliu dangtį ir nejučia žiobteliu. Iškeliu žėrinčią suknelę į viršų.

- Lyg šimtai mažų veidrodėlių sukabintų ant šilko, - sušnabžda Sahar pirštų galiukais perbraukdama per suknelės liemenį. Linkteliu ir pasižiūriu į ją.

- Ko mes laukiam? - nusišypsau pradėdama nusirenginėti kasdieninius drabužius.

•••

Su Sahar per pusvalandį nusigaunam iki Kalifornijos rožių sodų, kažkada švenčiau čia savo gimtadienį.

Liokajus įleidžia mus į pagrindinį sodą ir staiga mano širdį užlieja neįtikėtina šiluma.

Visi čia. Jaxon, Lauren, Jesse, Ashley, Isak, Madison, Eilise, ir svarbiausia - Dysn.

Priekyje stovi rožėmis apipinta arka, link jos veda baltas takelis.

- Kas čia vyksta? - paklausiu netramdydama šypsenos.

- Pabaikim viską ten kur ir nutraukėm, - šypteli jis švelniai suimdamas mano ranką ir gražindamas žiedą į jo seną vietą. - Pabėk ir vėl tik šį kartą su manim iki altoriaus.

Taip ir padarau. Pradedu bėgti, tik tvirtai laikydama jo ranką.

Šiti keli metai mane daug ko išmokė, bet supratau tik dabar. Meilė yra tikra begėdė atsirandanti ne laiku ir ne vietoj. Ji iškapsto tą jausmą iš žmonių, iš kurių mažiausiai to tikėjomės. Ji keičia žmones, padeda jiems augti ir suveda juos atgal bet kokiais atvėjais.

Kai pirmą kartą pamačiau Dysn, nemaniau, kad jis bus tas žmogus kuris turės pasivogęs mano širdį metų metus. Galvojau, kad net nebūsim draugai, ir kad mūsų pirmas audringos pažinties dienas paliksiu tik dar vienu paauglystės prisiminimu.

Jis nėra tobulas, bet daro mane pačia laimingiausia. Kartais jis siaubingas, bet mes abu tokie. Jis žino, kada rytais atsikeliu, žino, kas mane džiugina ir kas liūdina. Žino, kas mane ramina ir kas gasdina. Pažįsta kiekvieną mano emociją ir perpranta kiekvieną keisčiausią mano mintį. Jis nedrausmina manęs ir neliepia galutinai užaugti, nes mano kaprizai yra dalykas kurį jis įsimylėjo pirmiausia.

Jis Kyle DeLoera. Tas kuris privertė mane žengti kelis žingsnius atgal ir kelis į priekį. Tas kuris turi mano nuogą sielą ir nuogą kūną iki pabaigos. Tas, prieš kurį galiu nesigėdyti ir būti visiška beprote.

Ir po tiek kartų pavogtos širdies galiu pavogti ir jo pavardę. Nei to, nei ano jis nebeatgaus.

Sekantys žingsniai bus patys sėkmingiausi ir laimingiausi žingsniai kuriuos esu žengus.

Nebeeisiu viena.

PABAIGA