Nothing lasts forever[BAIGTA]

18 Dalis

Bet ko reikia dar? Reikia tai padaryti ir be jokių klausimų. Pašokau iš lovos ir nubėgusi laiptais į apačią, pravėriau vonios duris ir sustojusi tarpduryje pagavau pasimetusį Hugo žvilgsnį. Vaikinas šluostėsi veidą. Pati nesupratau, kodėl taip elgiuosi, bet tyliai uždariau duris ir prikandusi lūpą, priėjau arčiau jo.
-Pagalvojau. - išsišiepusi tariau.
-Bet...
-Kartais metai prabėga lyg sekundės...-pačiupau jo ranką.
-Džiaugiuosi, galvojau nebesulauksiu. - išsišiepė.
-Tai tik ženklas, jog leidžiu mane pažinti, - šyptelėjau.
Hugas nebeištvėrė ir tvirtai sugriebdamas man už liemens priglaudė arčiau savęs. Jis žiūrėjo į mane ir troško pabučiuoti. Jo pravertos lūpos ir vis prabėgantys žvilgsniai pro lūpas, kėlė man dar didesnį norą erzinti ir neduoti jam to, ko jis taip trokšta.
Panorus pabučiuoti mane, sustabdžiau jį ir priglaudusi pirštą prie lūpų, pažvelgiau į akis.
Vaikinas sustingo, jo žvilgsnis atrodė toks gilus ir tvirtas...
Staiga pati neatsilaikiau ir sujungiau mūsų lūpas. Hugas atrodė toks išalkęs, o aš labai ištroškusi. Vaikino rankos lakstė po mano kūną, o aš nenustojau lietusi jo plaukų, kai staiga sustojau ir atsitraukiau.
-Bučinių užteks. - tariau prikandusi lūpą.
-Tu taip specialiai elgiesi? - nervingai klausė Hugas.
-Kaip?
Vaikinas paleido mane, kai susiraukęs atsirėmė į sieną priešais.
Nenustojau kandžiojusi lūpą, ėmiau nervintis, galvoti ką padariau ne taip... Gal viskas per greitai?
-Baik... - suurzgė Hugas.
-Ką?-susiraukiau.
-Tu mane vedi iš proto... - staiga sugriebdamas man už rankos prisitraukė mane arčiau.
Vaikinas pakėlė mane ir užkėlęs ant spintelės pakišo rankas po džemperiu.  Jo akys liepsnojo, o šiltos rankos ant sušalusio kūno kėlė šiurpuliukus... Kūną krėtė neapsakoma aistra, kai staiga pasilenkęs man prie kaklo, ėmė odą berti bučiniais.
-Tas lūpos kandžiojimas... Jis veda mane iš proto. - staiga atsisukęs tarė Hugas.
Sutrikusi prikandau lūpą pati nesuvokdama ką darau.
-Zuiki... -suurzgė Hugas, nepalikdamas kaklo ramybėje.
-Nenoriu skubėti.
Mano pasakyti žodžiai, Hugą rimtai sukrėtė.
Jis atsitraukė ir liko stovėti lyg niekur nieko nebūtų įvykę.
-Noriu, kad pamiltum mano vidų, o tik po to...
-Visą kitą. - supratingai pratęsė mano mintį.
-Man patinka merginos, kurios žino ko nori.
Šyptelėjau, kai palinkėjus labos norėjau išeiti, bet Hugas nepaleido manęs.
-Miegok su manimi. Tik tiek. - staiga tarė.
-Tavo lovoje?
Linktelėjo.
-Ji mums nepermaža?
-Taip tik busiu arčiau tavęs. - šyptelėjo vaikinas.
Sutikau.
Miegojau prie sienos, o Hugas arčiau krašto. Daugiau bučinių nebuvo, susitarėme pradėti viską nuo naujo lapo. Mes tik draugai, niekas daugiau apie tai, kas įvyko šią naktį neturi žinoti. Tai mūsų žaidimas, kurio taisykles kuriame patys.

Rytas, penktoji diena.

Pasigirdęs garsūs trenksmas už sienos privertė greitai pakilti iš lovos. Hugas buvo nusisukęs nuo manęs, todėl greitai išlipau iš lovos ir atsiradusi pagrindiniame kambaryje buvau viena. Užlipau į viršų, ten taip pat nieko nebuvo. Kur Becky? Staiga pagriebusi juodus džinsus, persimoviau ir grįžau į apačią.
-Kažkas čia ne taip. - tariau Hugui.
-Kas? - užkimęs deptelėjo.
Mačiau, jog jis dar neišsimiegojo, todėl palikusi jį miegoti, išėjau iš namelio. Lauke buvo daug žmonių, visi kažkur ėjo, skubėjo ir buvo pasimetę. Nesupratau, kas vyksta, kai patraukusi link pagrindinio pastato, nemačiau nei vieno, kurio ieškojau. Nebuvo nei Klėjaus, nei Becky. Radusi Rachel, priėjau prie jos ir pasisveikinusi pati ji ėmė pasakoti.
-Šiandien 20:00 valandą, prasidės pats veiksmas... Bus dar daugiau įšūkių ir užduočių. Leisimės į mišką, bus purvo trasų ir įkalinimas namelyje iš, kurio turėsi rasti išėjimą ir kelią į sodybą. - įdėmiai pasakojo, kai priėjęs Tommy apkabino ją.
Nuėjau į šoną ir susiradusi Ardą klausiau jo. Viskas vyko labai greitai, kai kiek sutemus, jau susiruošę ir pavakarieniavę leidomės į kelionę. Hugas pasikeitė. Jis nenustojo šypsotis, o pažvelgęs į mane matė kažką pozityvaus ir mielo. Jis turėjo mane mintyse, kai pati pasidariusi labiau linksma ir atsipalaidavusi, kėliau abėjonių Becky. Nieko jai nesakiau, kai sustoję prie sutartos vietos laukėmė ženklo. Minia buvo padalinta į 8 grupes po maždaug dvyliką žmonių. Keturios pirmos grupės, ėjo į purvo trasas, o kitos keturios į namelius iš kurių turėjo rasti išėjimą.
Buvau grupėje su Klėjumi, Becky, Hugu, Rachel, Timmy ir keliais kitais, kurių nepažinojau.
Mūsų grupė buvo 2,todėl ėjome į purvo trasas. Purvas buvo šaltas ir klampus, tad greitai pavargau, bet nuotykis liko nepamirštamas. Mus supo tankus miškas, o kažkur prie medžių pritvirtinti žibintai nušvietė kelią. Buvau pirma, kai mane pasivijęs Hugas, sugriebė už rankos.
-Visa dieną negaliu nustoti galvojęs apie vakar... - lindo bučiuotis.
-Šaaa... - uždengiau jo burną purvinu delnu ir ėmiau žvalgytis aplink.
Tolumoje mačiau pareinančią Becky ir Keletą kitų, kurių nepažinojau.
Hugas staiga pagriebė purvo ant pirštų ir ištepė kaktą, kai nustebusi jo elgesiu, pastūmiau, bet jis neįvirto, kai pastūmęs mane į vertė į purvo balą, bet pamatęs, kad nesiruošiu gelbėtis, ištraukė ir ėmė juoktis. Jaučiau, kaip iki kaklo esu purvina ir aplipusi sunkaus purvo. Hugas nenustojo juokesis, kai Becky nematant su dar švaria Hugo maikutės apykakle nuvaliau jam lūpas ir pabučiavau jį. Hugas sugriebė man už užpakaliuko, kai atsitraukusi nuo jo, nenustojau šypsojusisi. Vaikinas liko stovėti nustebęs, o aš nuėjau toliau. Hugas traukia mane ir net pati nesugebu jam atsispirti... Negaliu nustoti galvojusi apie jį, o kai esu šalia, imu jaustis ypatinga. Naktis lėkė žaibišku greitumu, kai tik pataikius progai buvau su Hugu ir mėgaujausi laiku, kuris atrodė tirpsta akyse. Nuėjome į paslapčių nemelius, kai greitai išsilaisvinę iš jų, grįžome į sodybą. Dušai buvo pergrūsti, kai kiti nelaukę jų, šoko į šaltą ežerą. Jaučiausi sunkiai, svaigo galva ir kūną mušė šaltas prakaitas, nors viduje jaučiau, kaip degu. Vaizdas ėmė suktis, kai atėjus eilė praustis bendrame stovyklos duše, staigiai įėjusi į vidų atlikau ką reikėjo ir susirinkusi daiktus ėjau tiesiai link namelio. Vaizdas liejosi, o kūną laužė stiprus skausmas.
-Viskas gerai?! - sutrikęs, vis dar purvinas pripuolė Hugas.
Papurčiau galvą, nes jaučiausi labai prastai.
Nebesugebėjau stovėti ant kojų, kai čia pat viduryje kelio prisėdau ir susiėmusi už galvos, užsimerkiau. Ausyse cypė, o pati jaučiausi labai prastai.
-Tu degi!-tik išgirdau Hugo šūksnį ir atsijungiau.

Žinojau, kad kažką geriu, valgau, bet nesupratau ką. Kažkas su manimi šnekasi ir man labai sunku. Nejaučiu kūno, viską skauda, sunku atsimerkti ar kažką pasakyti. Susirgau. Rimtai susirgau, niekada lengvai nepernešu jokių ligų...

Pramerkiau akis būdama mūsų namelyje. Gulėjau lovoje, antrame aukšte, o šalia manęs miegojo Becky. Atsisėdau lovoje, kai mergina sujudėjusi lovoje paklausė :
-Viskas gerai?
Becky balsas buvo pilnas išgąsčio ir nerimo.
-O kas turėtų būti blogai? - nustebau.

_____________________________________
Jei patiko, vote ⭐