Kai susiduria du visiškai skirtingi pasauliai, gali nutikti viskas - nuo chaoso iki neįtikėtinų nuotykių. Bet kas atsitinka, kai viena jauna mergina pasiryžta pabėgti iš rutinos ir pasinerti į nežinomybę?
Lora - dvidešimt vienerių mergina, įstrigusi...
Stovėjau viduryje kambario, bandydama suvokti, kad visa tai tikra. Viktorija stovėjo šalia, šypsodamasi ir stebėdama mano reakciją. Viskas atrodė taip nauja, taip neįprasta, lyg būčiau atsidūrusi kitoje realybėje.
– Norėsi gal ką užkąsti? – paklausė Viktorija, neskubėdama į virtuvę.
– Ne... – vos tesugebėjau atsakyti, vis dar apžiūrinėdama kambario detales.
– Tai gal kavos ar arbatos? – ji vėl klausė, rišdamasi plaukus į uodegą.
Papurčiau galvą, nes negalėjau atsipeikėti nuo visų įspūdžių. Šis butas, šis gyvenimas atrodė lyg iš pasakos. Man tai buvo visiškai svetima.
– Lora...– Viktorija nusijuokė. – Tu manęs visai negirdi.
– Atsiprašau... Tiesiog viskas taip keista. – tyliai tariau, nuleidusi akis.
– Viskas gerai, suprantu tave. Ir aš ilgai prie to pratinausi. – švelniai nusišypsojusi ji pridūrė. – Turiu tau tiek daug papasakoti!
– Pasakok. – nekantriai paraginau ją.
– Ne, ne... Pirmiausia parodysiu tavo kambarį. – ji paėmė mano ranką ir nusivedė į antrą aukštą.
Lipant laiptais į viršų, dar labiau apstulbau nuo aplinkos. Nedidelėje poilsio zonoje stovėjo du foteliai, knygų lentyna, o šalia – didžiulė, vešliai išsiplėtusi gėlė. Čia iš viršaus, apačia atrodė dar įspūdingiau. Vėliau sekė neilgas koridorius, kuris iš abiejų pusių turėjo po vienas duris ir priešais dar vienas . – Čia tavo kambarys. – Viktorija atidarė duris dešinėje. – O priešais mūsų. Koridoriaus gale – vonia.- pasakojo mosikuodama rankomis.
Mano galvoje sukosi šimtai minčių, bet stipriai apkabinau Viktoriją. Man reikėjo to artumo.
– Ačiū... Nežinau, ką be tavęs daryčiau. – sušnabždėjau jai.
– Visada tau padėsiu. Tu man pati brangiausia. – ji paglostė mano nugarą, tada atsitraukė ir įjungė šviesą kambaryje.
Kambarys buvo nedidelis, bet jaukus, tarsi specialiai sukurtas ramybei miesto šurmulyje. Virš lovos kabėjo gražus paveikslas, suteikiantis erdvei savotiškos šilumos. Viktorija greitai pagriebė ant lovos numestą užklotą, kruopščiai jį sulankstė ir padėjo ant kėdės, lyg siekdama, kad kambarys atrodytų dar jaukesnis. Staliukas su staline lempa stovėjo šalia, apšviesdamas erdvę minkšta šviesa.
Stoglangis leido kambariui įgauti erdvesnį pojūtį, o paprastas langas atvėrė vaizdą į nuolat judančią, šurmuliuojančią Niujorko gatvę. Eismas, mirksinčios šviesos ir tolstantys miesto garsai kūrė keistą, tačiau malonų kontrastą su šia tylia, ramia vieta. Kambario ramybė susiliejo su miesto gyvybe, sukurdamas jaukią, savotiškai saugią atmosferą – idealią atsipalaidavimui po visos dienos įspūdžių.
-Na jis mažas ir kiek netvarkingas, bet...-Viktorija bandė teisintis.
– Jis nuostabus. – šyptelėjau, nutraukdama sesers žodžius.
Ji taip pat nusišypsojo, matydama, kaip man patiko. Kambarys man priminė kažką labai jaukaus, nors tai ir buvo toli nuo mano buvusio gyvenimo. Atsistojusi prie lango, pažvelgiau į žemiau esantį miestą.
Staiga pajutau kažkokią ramybę. Man patiko čia, šis kambarys, šis butas, šis miestas. Tai galėjo būti geriausia vieta, kurioje iki šiol esu buvusi.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
