-Taip, tai aš. Sveikas, Mariau, - pelėda maloniai kreipėsi į rudaplaukį vaikiną, kuris apstulbęs stebėjo kalbantį paukštį.
-Mariau, tai Rosmė - ji mūsų pusėje, - Danielius švelniai tarė draugui. Tas, galiausiai atsipeikėjęs, sugebėjo tik linktelėti galvą.
-Danieliau, varnos pašalintos, tai gerai, bet per daug neišsišokinėk, - patarė vaikinui pelėda. Vėliau ji apsisuko ir nuplasnojo į aukštojo ąžuolo viršūnę.
Vaikinai suglumę ir susimąstę sutvarkė netvarką kieme, o tuomet atsisėdo po klevu ir tylėdami ilgai žiūrėjo į dangų.
Po kiek laiko iš trobos išėjo pavargusi Helena. Ji sunkiai papurtė galvą ir, garsiai surikusi, suklupo prie laiptų. Vaikinai staigiai pašokę pribėgo prie senolės ir bandė pastatyti ją ant kojų, bet veltui. Helena verkė ir vaitojo:
-Neišgelbėjau aš Hanimos, atleisk man, Danieliau! Atleisk, Mariau, kad neišsaugojau jūsų. Atleiskit man, vaikai, kad palieku jus, - ir tai buvo paskutiniai ištarti senutės žodžiai.
Marius ėmė klykdamas purtyti negyvą močiutės kūną. Danielius pakraupęs įbėgo į trobą ir vos nesuriko iš nevilties. Viduje gulėjo negyva Hanima, atmerktomis akimis, visa pasruvusi krauju.
Tą vakarą vaikinai ilgai raudojo prie savo vienintelių ir jau nebegyvų artimiausių giminaičių. Tik paryčiais vaikinai prisiruošė palaidoti abi moteris po tuo pačiu klevu, po kurio jie sėdėjo.
Ilgai jie klupėjo prie šviežių kapų, plakami negailestingai pliaupiančio lietaus ir taršomi siaubingo, atšiauriaus vėjo.
-Mes jiems atkeršysim. Jie už viską atsiims, - karštai lyg maldą kuždėjo jaunuolių suskeldėjusios lūpos.
Vėliau jie sutvarkė namą, maisto buvo užtektinai, bet jų vidus buvo tarsi tuščias. Rosmė gailiai ūkaudama atsitūpė ant krosnies. Vaikinai šiaip ne taip prisivertė pavalgyti.
Frozenas negalėjo nurimti, vis sakė žaviajai pelėdai, kad nori tuojau pat žygiuoti pulti Tamsiuosius.
-Nagi nusiramink tu! Juk dar ne laikas! - netekusi kantrybės rėkavo susinervinusi Rosmė. Danielius nepatenkintas nutilo. Marius tėškė tuščią lėkštę į sieną.
Tarp jų buvo juste justi įtampa. Skausmas ir gėla. Pyktis ir liūdesys. Baimė.
Ramus laikas baigėsi. Dabar lėtai įžengė kantrus laukimo metas. Tik Rosmė žinojo, kad netrukus jie puls.
•••
Sveiki visiems! Štai, nusprendžiau jus pradžiuginti dar viena dalimi. 🤍
Jūsų Panele7
YOU ARE READING
Šalčio sūnus 2 ✓
FantasyIstorijos ,,Šalčio sūnus" tęsinys, antra dalis. ••• Praėjo dveji metai. Kovotojai su Blogiu, Mestorai, išmirė, Danielius liko paskutinis Šalčio magijos atstovas. Ramybės laikas baigėsi, artėja kova. Kas laimės, neaišku. Ar įvyks visko pabaiga, ar Da...
