Šalčio sūnus 2 ✓

- XI -

Eidami Ermerlinai gerai pažįstamais miško takais, pagrindiniai keliautojai artėjo prie Ledinės Liepsnos Krašto vartų. 

-Štai, tuoj bus portalas, - prisigretinęs prie draugo, sukuždėjo Marius Danieliui.

-Tu jais pasitiki? - Frozenas visą kelią buvo įsitempęs. Jis vis įtariai nužiūrinėjo kareivius ir Ermerliną. 

-Taip. Ji ne tokia jau bloga, - užsisvajojęs atsakė Starkas.

Danielius pašaipiai kilstelėjo antakį ir perklausė:

-Ji?

Marius atsipeikėjęs susigėdo ir kaltai nuleido akis žemyn. Ermerlina akies kampučiu stebėjo jų pokalbį. Dabar ji susidrovėjusi, bet labai patenkinta savimi, nustojo stebėjusi vaikinus ir ėmė dar sparčiau žingsniuoti. Mergina pasistengė vėl surimtėti, bent jau iš išorės. Tuomet įsakmiai suriko:

-Rikiuotis! 

Kariai tuoj pat pakluso ir susirikiavo į tvarkingą penkiaeilį lygų kvadratą. Vaikinai susilygiavę ėmė žingsniuoti už Ermerlinos, o Rosmė suplasnojusi sklendė šalia Danieliaus. Netrukus jie visi ramiai įžygiavo į didžiulį, tamsiai mėlynai šviečiantį portalą. Danielius įeidamas užsimerkė: tai jam buvo nauja ir kiek gąsdino.

Staiga magijos pojūtis dingo, aplinkui įsitvyrojo mirtina tyla. Danielius atsimerkė ir jam iš karto atvipo žandikaulis: jie atsidūrė milžiniškoje, pasakiško grožio šviesiuose, erdviuose rūmuose su aukso kolonomis, marmurinėmis grindimis, milžiniškais briliantiniais šviestuvais. Jie stovėjo erdvioje salėje, kurios sienos buvo nukabinėtos įvairiais dailiais paveikslais: nuo natiurmortų iki portretų. Visi stovėjo ant plataus ir ilgo, balto bei minkšto kilimo. Priešais juos stovėjo trys sostai: didžiausi per vidurį, o iš abiejų pusių stovėjo po mažesnį. Virš sostų ant sienos puikavosi milžiniškas šio krašto herbas: šviesiai mėlyname fone puikavosi ledinė liepsna, kurios kontūrai buvo apvedžioti auksine spalva.

Sostuose sėdėjo karalius su karaliene, šalia karaliaus princas, o šalia karalienės - princesė. Visi jie buvo baltaplaukiai, blyškios odos ir lieknai sudėtais kūnais. Akys buvo skaidrios, šviesiai mėlynos spalvos. Jų apdarai buvo dar puošnesni nei kas nors galėjo įsivaizduoti: audiniai blizgėjo, švelnios spalvos estetiškai derėjo su tamsesnėmis.  Papuošalai ir karūnos įspūdingai blizgėjo iš tolo, nes juos puošė brangiausi ledo briliantai.

Visi instinktyviai grakščiai nusilenkė valdovams ir jų atžaloms. 

-Kariai, laisvi, - sudundėjo karaliaus balsas. Kariai staigiai pasišalino iš salės. Atvykėliai liko vieni su Ermerlina ir Ledinės Liepsnos Krašto valdovais. 

-Mes pasiruošę išklausyti jūsų, - pasigirdo aukštas, bet tyras it krištolas karalienės balsas.

Danielius nedrąsiai, bet ramiai, be garso žingtelėjo į priekį. Jis pažvelgė savo kiek rūstoku žvilgsniu į valdovus. Vaikinas atlaikė į jį įsmeigtą aštrų, skvarbų žvilgsnį. 

-Mes atvykome sužinoti atsakymus į du mums rūpimus klausimus raganos Helenos Stark paskutiniu priešmirtiniu paliepimu, - vaikino balsas kiek prikimo, -Pirmasis - ką mums daryti toliau, antrasis - kaip sustabdyt Blogio karalienę, kuri valdo Tamsuoklį ir Blogio tarnus.

Po šių žodžių valdovų akyse šmėkštelėjo siaubas. Marius viską plačiai papasakojo: nuo jų buvusių vaikų namų direktorės Mirandos nužudymo iki Helenos mirties. 

Marius stengėsi laikytis nepravirkęs visų akivaizdoje. Valdovai kurį laiką susimąstę tylėjo. Tuomet karalienė užjaučiamai pažvelgė į vaikinus ir atsakė:

-Nuo šiol jūs visada esate čia laukiami. Mes puikiai pažinojome Heleną, nes ji jaunystėje tarnavo čia, ji, galima sakyti, išaugino mano vyrą Afremą ir jo vyriausiąjį brolį Eldarą po jų tėvų mirties. Juos nužudė Blogio tarnai Blogio karalienės įsakymu. O Hanima buvo Helenos mokinė, kurią vėliau vedė Eldaras. Jis buvo apdovanotas Šalčio magija, Ledo magija, ne taip kaip Afremas - Ledinės Ugnies magija. Danieliau, esi mūsų giminaitis, šeimos narys, kaip ir Marius. O Rosmija... Ji - geriausia mūsų mokinė. Nagi, brangioji, tau nebėra ko slėptis.

Visų akys nukrypo į pelėdą. Ši mostelėjo sparnais, o aplink ją ėmė raibuliuoti auksinės šviesos magija. Netrukus vietoj pelėdos atsirado daili šviesiaplaukė mergina švelnių veido bruožų. Danieliaus širdis tarsi nustojo plakusi.

-Esate visi vienmečiai, tad puikiai sutarsite. gyvensite rūmuose, kambariai jums bus tuojau paruošti. Mokysitės kartu: Ermerlina su Mariumi užsiims kovos menais, o Rosmija su Danieliumi - magija. Nesijaudinkit, Ermerlina jums padės, Rosmija taip pat. O dabar laikas pasistiprinti, tikriausiai išalkote, kelionė buvo sunki, - maloniai prakalbo karalius. Tuomet pristatė savo šeimą:

-Mano žmona Eleandra ir vaikai - sosto įpėdinis Freitas ir princesė Gerladija. Mes taip pat esame Frozenai, net mano žmona - mano pusseserė. 

Jie visi patraukė į valgomąjį. Tik Danielių supykdė mintis: Rosmė juos šnipinėjo ir viską pranešinėjo jiems.