"Ką pasakei?" Zayn apsisuko.
"Nieko." ji greit atsakė.
"Man taip neatrodo." jis suurzgė.
"Aš...aš..." ji liko pasimetus ir išpūstomis akimis žiūrėjo į Poną Malik.
"Tuojau pat atsiprašyk jos." jis liepė ir ji nurijusi seiles linktelėjo.
"Aš... aš... aš atsiprašau." ji išlemeno. Jos akys buvo pilnos pykčio man.
"Nieko tokio." pasakiau.
"Jei dar kuria nors išgirsiu taip šnekant apie Hope, atleisiu iš darbo." jis suurzgė.
"Gal nereikia?" paklausiau ir jis savo pikta žvilgsnį atsuko į mane.
"Aš neleisiu savo darbuotojams įžeidinėti tavęs." jis pasakė. "Tu pirma su kuria noriu būti draugais ir jei tokios kaip," jis parodė į Rita. "kabinėsis prie manęs tu gali nuspręst ir išeiti iš darbo."
"O, tokios kaip ji," aš parodžiau į Rita, kuri degė iš pykčio. "manęs negąsdina."
"Tikrai?" jis pakėlė antakį.
"Jap." linktelėjau. "Atsimeni Panele Moretz?"
"Ah." jis nusišypsojo ir linktelėjo. "Ačiū."
"Nėra už ką." pasakiau ir pasisukau išeiti.
"Tėtį." pro duris įlėkė dvyniai.
"Atsargiai." jis nusijuokė kai jie apkabino jį.
"Tu ne darbe." jie pakėlė galvas ir žvelgė į jį.
"Ne." jis pavėlė jiems plaukus. "Šiandien aš būsiu namie."
"Yay." jie dar stipriau jį apkabino.
Gal Ponas Malik ir yra rūstus ar pyktas žmogus, bet vaikams jis yra labai švelnus. Žiūrint kaip vaikai jį myli ir kaip jis juos, net verkti norisi.
"Aš einu." pasakiau jam ir pradėjau eiti link išėjimo.
"Aukle?" išgirdau Mėjos balsą ir sustojusi pažvelgiau į ją.
"Taip?" paklausiau.
"Kodėl išeini?" ji laikė Zayn ranką ir žvelgė į mane.
"Na jūsų tėtis lieka namuose, tai reiškia, kad aš šiandien nedirbsiu ir eisiu į savo namus." pasakiau.
"Kodėl negali pasilikti čia?" ji pažvelgė į Zayn.
"Am..." aš nežinojau ką sakyti. "Man reikia susitvarkyti namus ir pakalbėti su broliu ir sese." pokalbi su jais aš jau pakankamai ilgai atidėjau, jau reikėtų paskambinti.
"Mmm." ji nuleido galvą ir papūtė apatinę lūpą.
"Mėja." priėjau prie jos ir pritūpiau priešais ją. "Neliūdėk, aš rytoj ateisiu." šyptelėjau.
"Atneši sausainiu?" jai paklausius nusijuokiau.
"Sausainių." susiraukė Zayn.
"Panelė Hope ir aš kepėme sausainius." pasakė Ponia Roza.
"Aš pasiūliau." pasakiau.
"Roza aš sakiau, kad man nepatinka leisti pinigus ant tokių nereikšmingų dalykų." jis pasakė ir aš susiraukiau.
"Pone Malik..." pradėjau, o jis į mane pažvelgė.
"Zayn, mes draugai todėl vadink mane Zayn." jis suurzgė ir aš linktelėjau.
"Zayn." pasakiau ir jo lūpų kamputis kilstelėjo aukštyn. "Mes nieko nepirkom. Viskas ką mes naudojom buvo jau nupirkta." pasakiau.
"Galit paragaut jei norit." pasiūlė Roza paimdama sausainį ir paduodama jį jam. "Jie vakar kepti."
YOU ARE READING
Nanny // z.m. ✓
Fanfiction-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau. -Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis. N...