-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.
-Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.
N...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Taip? – paklausiau atsistojusi.
- Gal galėtume pasišnekėti? Akis į akį? – jis šiek tiek atsitraukė, o aš susiraukiau.
- Kas nors nutiko? – paklausiau atsitraukdama nuo kėdės ir pradėdama eiti link savo kabineto.
Zayn nieko ne atsakė, o kai pakreipusi galvą pažvelgiau į jį pamačiau, kad jis susimąstęs. Atsidususi išsitraukiau raktą ir pasiekusi savo kabinetą atrakinau duris. Pravėrusi jas įėjau ir pasitraukus į šoną praleidau Malik.
- Gal jau pasakysi apie ką norėjai pasišnekėti? – paklausiau uždariusi duris ir nueidama atsisėsti į savo kėdę.
- Kas jie tokie? – jis paklausė ir aš pakilau antakį pažvelgdama į jį. – Tie dvyniai.
- Zander ir Xander, mano vaikystės draugai, - atsakiau prisėdusi į kėdę.
- Kodėl aš apie juos nieko nežinau? – jis prisėdo ant kėdės priešais stalą.
- Todėl, kad niekada negalvojau, kad kada nors juos vėl sutiksiu, - atsakiau ir atsirėmiau į kėdę. – Bet mes čia atėjom ne dėl to.
- Ar tu susitikinėji su vienu iš jų? – jis paklausė ir aš delnu perbraukiau per plaukus. Koks jo reikalas?
- Kas jei susitikinėju? Tu turi merginą, mus sieja tik Olis, tad aš nematau koks tavo reikalas ar aš susitikinėju, ar ne, - pasakiau stebėdama jo veidą ir pastebėdama kaip jis sukando dantis. – Dabar sakyk apie ką norėjai pasikalbėti.
- Penktadienį išvykstu į Ameriką, - jis surimtėjo ir sukryžiavo rankas. – Norėjau paklaust ar prieštarautum jei su savimi pasiimčiau Oliverį? Jau šnekėjausi su mokytojais, jie sakė duotų tos savaitės užduotis.
- Ko į Ameriką? – paklausiau susiraukusi.
- Verslo reikalai, taip pat žadėjau aplankyti dvynius, - jis truktelėjo pečiais.
- O Oliverio klausei ar jis nori? – paklausiau sunerdama pirštus.
- Jis sakė, kad labai nori, - jis atsakė ir aš vos nuslėpiau nusivylimą.
Žinojau, kad Olis norės vykti kartu su Zayn, o ką kalbėt jei Zayn dar nusivežtų jį aplankyti brolį su sese? Bet kažkodėl, net jei tai ir žinojau, negalėjau nepajusti nusivylimo.
- Pranešiu penktadienį, - pasakiau ir gyliai įkvėpiau. – Dar kas nors?
- Tai būtų viskas, - jis atsistojo ir pažvelgė į mane. – Tikiuosi sutiksi.
- Pagalvosiu, - pasakiau atsistojusi ir apėjusi stalą.
- Buvo malonu ir vėl pasimatyti, - priėjęs jis mane apkabino. – Mums reikia nustoti bendrauti kaip nepažįstamiems, - jis sušnabždėjo į ausį ir atsitraukęs mirktelėjo prieš apsisukdamas ir nueidamas prie durų.
