30 boys And 15 Girls(BAIGTA)

4 dalis

-Taip.-pasakė Jazz.
-Iš kur toks charakteris?-paklausiau jo.
- Iš minštos vietos.-nusijuokė jis.
-Sakiau kad jis tobulas.-atsisukau su šelmiška šypsena į Luką ir išpyškinau. - Jis tas, kurio mums reikia.
- Kam manęs jums reikia?-paklausė Janson.
-Čia mes tau užduodam klausimus.-piktai pareiškė Lukas ir jau norėjo stotis ir preiti prie jo, bet aš jį sustabdžiau padėdama savo ranką ant jo dilbio.
-Kas tu?-paklausiau.
- Aš esu Janson Dauntles Mugg.
- Kiek tau metų?
- 17.
-Na matai...- numykė Lukas.- Tu su juo vienmečiai.
-Ir ką tai turėtų reikšti?-paklausiau Luko.
- Kad būtumėte puiki por...puikūs gaujininkai.
-Negalvok kad aš taip čia viską paliksiu, Lukai.-paaiškinau jam.- Nagi, Jazz, iš kur pas tave šitiek drąsos ir ryžto prieštarauti mums? Man?
-Nežinau. Drąsa nuo gimimo. Turbūt.

Jo šviesūs plaukai buvo nei ilgi, nei trumpi. Jis raumeningas, tvirtas ir tikrai karštakošis.
-Laisvas. Esi paskiriamas budėjimui ant stogo ir sustiprintoms treniruotėms.-viską paaiškino jam Lukas. Pritariu jam. Puikus karys bus Janson.
- Ko sėdi? Eik į miegamuosius ir prikelk visus. Po valandos čia, rūsyje.-paliepiau.

Išėjus Jazz Lukas pažiūrėjo į mane veidu "Wtf? Tokio dar nematęs...". Suprantu jį. Ne kiekvienas sugeba priešintis man. Įpatingai- naktį.
-Iš kur pas jį tiek...drąsos?
- Nežinau. Arba jis čia viską žino, arba tiesiog per daug pasitiki savimi. Ką norėjai man pasakyti? Tada kai tas Jazz mus pertraukė..
- Aaa...norėjau paklausti...em... nesvarbu.
- Žiūrėk man... kas per nesąmonė kad aš ir Jazz... būsim
- Čia gi ant prikolo aš...- nusistebėjo Lukas.
-Žiūrėk man, o tai turėsi bėdos.
Mūsų pokalbį nutraukė triukšmas, kuris sklido iš...vaikinų aukšto? Nieko nelaukę aš ir Lukas nubėgome pažiūrėti kas vyksta. Viskonsino naujokai nemiega...
Tik įėję pamatėme apsuptus du vaikinus, o iš jų vienas buvo Logan. O manasis Herroin nemiega. Kito vaikino nepažinau. Sukeldama spektaklį paėmiau į rankas šautuvą ir šoviau į lubas. Muštynės iš kart sustojo ir visi bernai žiūrėjo į mane ir Luką keistais žvilgsniais. Kurgi nežiūrės... iš lubų pabyrėjo cemento. Teks taisyti. Nuleidusi ginklą ir priėjusi prie gaidžių pasakiau:
-Į rūsį dabar!
Jie permetę mane piktu žvilgsniu Luko vedami išėjo, o aš likau stovėti bernų miegamajame.
-Po valandos rūsyje,-pasakiau.- Ir beja, sutvarkykit skylę lubose.
Nelaukusi atsakymo išėjau į rūsį išsiaiškint kas buvo tarp tų dviejų vaikinų. Ėjau ilgokai, nes teko apmastyti daug dalykų. Pagaliau pasiekusi rūsio duris pasidažiau raudonais dažais lūpas ir blogai nusiteikusi įžengiau į rūsį. Mėgstu spektaklius. Rūsyje radau sėdinčius kaltininkus prie stalo ir labai susinervinusį Luką. O klius mušeikoms šiandien. Ką gi...Metas pasirodymui. Priėjau prie stalo ir susiradusi cigaretę įtraukiau kartaus dūmo.
- Taigi.-pradėjau.- Logan, pristatyk savo draugą...
- Aš Noah Amorr Gues.
-Kodėl susimušėte?
- Nes jis tyčiojosi.-numykė Logan.

Skundikas.

- Kodėl tyčiojaisi iš Logan, Noah?-paklausė Lukas.
- Nes jis mažvaikis.

Šitas irgi drąsus. Ne toks kaip Jazz bet geras.
- O jei rimtai?- klausia Lukas.
-Jis pasakė kad nesugebėčiau nuskriaust musės, aš prieštaravau. Todėl susimušėm.
-Tai man primena mano ir Gaso muštynes.-užsisvajojusi pasakiau Lukui.-atsimeni? Kaip mes susimušėm nes jis mane pavadino KALE? Tada jam siuvo antakį. Dar ir dabar yra randas.

Pastebėjau, kad mano istorija įbaugino bernelius. Man taip jų gaila...bet negailėsiu jų.
-Nubausk juos kaip visada. Po 50. Jei nori, pasikviesk Kalebą ar Driu.

Dabar turbūt klausite, ko po 50. Atsakau. Po 50 kirčių per pilvą. Taip, per pilvą. Mes privalome padaryti juo puikiais kovotojais, ir jie turi suprasti, kad reikia paklusti. Nemanau kad jie ilgai ištvers, bet...man nusišvilpt. Palyginus kiek turiu atsarginių variantų, man jie tik trupiniai. Dabar svarbu stipriausius pakrikštyti ir priimti į gaujininkus ne kaip skūras, o kaip patyrusius žudikus ar tvirkintojus. Bet apie tai vėliau. Dabar turiu kitą problemą. Zakas sunkiai serga. Žinoma, niekas apie tai nežino, tik aš ir Zakas. Esmė tame, kad kaip ir sakiau, jis nori iš čia išeiti, bet aš jam neleidžiu. Jis man reikalingas. Jis tarsi tėtis. Nežinau kiek laiko jis čia ištems, bet aš darau viską, kad jis nepaliktų gaujos. Jam kraujo vėžys. Iš Boso gavau 10 patyrusių daktarų, bet jie nepadėjo. Nebežinau ką daryti, gal pakalbėsiu su juo ir išvešiu į ligoninę. Gal jis dar pasveiks.

Išėjau pasiimti naujokų ir išsivesti juos į rūsį, kad stebėtų spektaklį, skirtą Logan ir Noah...
-Sekit paskui mane.-paliepus apsisukau ir nukulniavau į rūsį. Dar neatidarius durų girdėjau kaltininkų keiksmus ir rėkimą. Atidariau duris ir nustebau.
-Kas per nauja taktika, Lukai?-paklausiau. Vaikinai buvo pririšti prie skersinio pusnuogiai ir mušami... anksčiau vaikinus lupdavo ant žemės, o dabar...
- Zakas papasakojo apie senesnius laikus tai išbandom...-atsakė jis.-Ir mums sekasi.
-Džiugu tai girdėti.-pagyriau.- Taigi naujokai, šiame pastate tapsite puikiais kovotojais ir raumenų kalnais. Deja, ne visi ištems tokį krūvį ir tiesiog mirs. Kad taptumėte kovotojais, mano gaujininkas Driu padės jums palūžti psichologiškai ir keliausime į treniruočių sales. Jie tavo, Driu.

Palikusi rūsį nubėgau pas Zaką. Man būtinai reikia su juo pasikalbėti.

Viltis